Lysvė, kuri laiko drėgmę net per sausras: daržininkai masiškai renkasi šią techniką
Daržininkai vis dažniau ieško sprendimų, kaip išlaikyti drėgmę dirvoje ir mažinti laistymo poreikį per sausras. Vienas iš paprasčiausių būdų tam pasitelkti natūralius procesus yra vadinamoji hugelkultur technika, kai lysvė formuojama ant užkastos medienos.
Pavadinimas kilęs iš vokiečių kalbos: hügel reiškia kalvą, o hugelkultur apibūdina kalvotos, sluoksniuotos lysvės formavimą. Pūvanti mediena veikia kaip kempinė: sugeria lietaus vandenį, o vėliau jį po truputį atiduoda augalams, kartu ilgainiui didindama humuso kiekį.
Kokia mediena tinka geriausiai
Praktika rodo, kad labiausiai pasiteisina vidutiniu greičiu yranti lapuočių mediena, kuri sudaro ilgalaikį drėgmės ir organikos rezervą. Tam dažnai pasirenkamos gluosnio, tuopos, alksnio ar beržo šakos ir rąstai, taip pat vaismedžių mediena.
Ne visa mediena vienodai naudinga. Juodasis riešutmedis gali slopinti kitų augalų augimą dėl allelopatinių medžiagų, todėl jo geriau vengti, o spygliuočių mediena gali rūgštinti dirvą, tad ją rekomenduojama naudoti tik mažais kiekiais ir derinti su neutralesnėmis organinėmis medžiagomis.
Kaip įrengti lysvę
Lysvei parenkama saulėta vieta, o patogiam darbui dažnai daromas apie 120–150 centimetrų plotis, kad vidurį būtų lengva pasiekti iš abiejų pusių. Tuomet iškasamas maždaug 30–50 centimetrų gylio griovys, o iškasta žemė paliekama šalia.
Į dugną dedami stambiausi rąstai, ant jų kraunamos storesnės ir smulkesnės šakos, tarpai užpildomi lapais, žole, medžio drožlėmis ar kitomis organinėmis atliekomis. Viską verta uždengti komposto ar perpuvusio mėšlo sluoksniu, o viršuje supilti anksčiau iškastą žemę ir suformuoti 60–120 centimetrų kalvelę.
Pabaigoje lysvė gausiai sudrėkinama ir mulčiuojama šiaudais, lapais ar pjuvenomis, kad vanduo kuo lėčiau išgaruotų. Mulčias taip pat saugo dirvos mikroorganizmus nuo perdžiūvimo ir padeda stabilizuoti temperatūrą.
Kodėl poveikis išlieka ilgai
Hugelkultur veikimo trukmę lemia medienos kiekis ir stambumas: kuo storesni rąstai, tuo ilgiau jie skyla, tuo ilgiau lysvė išlieka tarsi natūrali drėgmės talpykla. Praktikoje tokios lysvės gali efektyviai tarnauti apie 10–15 metų, o kartais ir ilgiau, jei kasmet papildomos organine medžiaga.
Reikia įvertinti ir pirmųjų metų niuansą: intensyviai yranti mediena gali laikinai surišti dalį dirvoje esančio azoto, todėl reiklesniems augalams startas gali būti silpnesnis. Dėl to pradžioje dažnai rekomenduojama sodinti ankštinius, kurie padeda papildyti dirvą azotu, o vėlesniais sezonais lysvė tampa pastebimai derlingesnė.
Ši technika ypač aktuali didėjant karščių ir sausrų epizodų dažniui, kai vandens taupymas darže tampa ne tik patogumo, bet ir tvarumo klausimu. Dirvoje kaupiama organinė anglis ir gerinama struktūra, todėl ilgainiui didėja atsparumas tiek išdžiūvimui, tiek staigioms liūtims.
