Lytiškai plintančios ligos (LPL) ir šiandien yra labai dažnos, tačiau visuomenėje vis dar stigmatizuojamos, todėl į medikus kreipiamasi retai arba per vėlai. Be to, jos ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais, tad užsikrėtęs asmuo infekciją kitiems perduoda to nė neįtardamas.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ urologas Giedrius Juodelis teigia, kad pagrindiniai rizikos faktoriai, didinantys tikimybę susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, yra susiję su lytiniais santykiais su nepatikimais ar nežinomais partneriais.
„Tai apima vaginalinius, analinius ir oralinius lytinius santykius, kai nenaudojamos barjerinės kontracepcijos priemonės, tokiu būdu padidėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Riziką taip pat didina netinkamas arba nenuoseklus prezervatyvų naudojimas, ypač dažnai pasitaikantis žmonėms būnant apsvaigus. Be to, dažnas lytinių partnerių keitimas arba santykiavimas su asmenimis, kurie dažnai keičia partnerius, taip pat didina tikimybę užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis“, – teigia G. Juodelis.
Jis priduria, kad riziką dar labiau didina santykiai su asmenimis, kurie neseniai sirgo ar šiuo metu serga lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis. Ypač didelę riziką patiria paaugliai, asmenys, turintys imunodeficitą (sergantys ŽIV ar AIDS), bei tie, kurie vartoja imunosupresinius vaistus, skiriamus po organų transplantacijos.
Simptomai ne visuomet būna ryškūs
Kai kurios LPL gali ilgus metus nesukelti jokių simptomų, tačiau vėliau pasireikšti sunkiomis, sunkiai išgydomomis ligomis. Dėl to reguliarus tikrinimasis yra itin svarbus, net jei žmogus simptomų nejaučia. Kita vertus, pasitaiko situacijų, kai simptomai yra labai ryškūs, tačiau lytiškai plintančios ligos nenustatomos – tokiu atveju būtina išsitirti dėl šlapimo takų infekcijų.
Lytiškai plintančių ligų simptomai priklauso nuo sukėlėjo bei lyties, nes vyrams ir moterims jie gali pasireikšti skirtingai.
„Dažniausi simptomai yra neįprastos išskyros iš makšties ar varpos, kurios gali būti gelsvos, žalsvos ar balkšvos, dažnai lipnios ir nemalonaus kvapo. Taip pat pasireiškia padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis, kuris gali būti būdingas tiek lytiškai plintančioms ligoms, tiek šlapimo takų infekcijoms. Skausmas lytinių santykių metu, diskomfortas, nemalonūs pojūčiai, taip pat skausmas gaktos, pilvo apačios ar tarpvietės srityje – tai dar keli galimi ligos požymiai. Be to, gali atsirasti odos bėrimų genitalijų ar vidinių kirkšnių srityje, kurie gali pasireikšti kaip spuogai, opelės ar kiti odos pakitimai“, – simptomus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, vardija „Antėja“ urologas G. Juodelis.
Be šių dažniausių simptomų gali atsirasti ir lytinių organų patinimas ar paraudimas, rodantis vietinį uždegimą, o sunkesniais atvejais – ir pakilusi kūno temperatūra, signalizuojanti apie generalizuotą infekciją.
Negydomos sukelia kitas ligas
Ankstyvas lytiškai plintančių ligų diagnozavimas yra itin svarbus siekiant išvengti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, nevaisingumo ar onkologinių susirgimų.
Pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena pagrindinių gimdos kaklelio vėžio priežasčių, taip pat gali būti susijęs su išeinamosios angos, gerklų ir varpos vėžiu. Hepatito B ir C virusai gali sukelti kepenų infekcijas, kurios ilgainiui gali išsivystyti į kepenų vėžį. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) silpnina imuninę sistemą, didindamas tam tikrų vėžio formų, pavyzdžiui, Kaposi sarkoma ar limfomos riziką. Norint nustatyti šiuos virusus, būtina atlikti specifinius tyrimus.
Be to, lytiškai plintančios infekcijos gali turėti didelę įtaką vaisingumui. Chlamidiozė ir gonorėja yra dažniausios su nevaisingumu siejamos infekcijos. Moterims jos gali sukelti dubens uždegiminę ligą (DUL), kuri pažeidžia kiaušintakius, sukelia randus ir gali užkirsti kelią apvaisinimui arba padidinti negimdinio nėštumo riziką. Vyrams šios infekcijos gali sukelti sėklidžių ir priešinės liaukos uždegimus, kurie neigiamai veikia spermos kokybę bei spermatozoidų judrumą.
„Nors kai kurios kitos infekcijos, tokios kaip sifilis, ŽPV ar herpes virusas, tiesiogiai nevaisingumo nesukelia, jos gali komplikuoti nėštumą arba sumažinti pastojimo galimybes. Kuo anksčiau liga nustatoma ir pradedamas gydymas, tuo mažesnė sunkių komplikacijų tikimybė“, – sako G. Juodelis.
Pataria nepamiršti prevencinių priemonių
Norint sumažinti LPL plitimą svarbu laikytis prevencinių priemonių. Pirmiausia, saugiausias būdas išvengti šių ligų yra susilaikymas arba lytiniai santykiai su pažįstamais ir sveikais partneriais, naudojant barjerines kontracepcijos priemones, pavyzdžiui, prezervatyvus.
Rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių ir turėti pastovų partnerį. Jei kyla abejonių dėl galimos infekcijos, būtina laiku kreiptis į gydytojus ir atlikti specifinius tyrimus.
„Asmeninė higiena ir atsakingas gydymasis taip pat yra svarbūs veiksniai užkertant kelią infekcijų plitimui. Šiuolaikiniai diagnostikos metodai, pavyzdžiui, polimerazės grandinės reakcijos (PGR) tyrimai iš šlapimo, leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekcijas neskausmingai ir be invazijos. Be to, siekiant apsisaugoti nuo virusinių infekcijų, tokių kaip žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ar hepatitas B, rekomenduojama pasiskiepyti – apie tai gali informuoti šeimos ar infekcinių ligų gydytojas“, – pataria „Antėja“ gydytojas Giedrius Juodelis.
