Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nusprendė nesijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai paskelbtos iniciatyvos – vadinamosios „Taikos tarybos“. Apie tai pranešė leidinys „Politico“, remdamasis Eliziejaus rūmų informacija. Tą pačią žinią anksčiau patvirtino ir naujienų agentūra „Reuters“.
Trumpo iniciatyva kurti „Taikos tarybą“ pasaulyje sulaukė įvairių reakcijų – nuo susidomėjimo iki atviro skepticizmo. Paryžius nusprendė bent jau kol kas susilaikyti nuo dalyvavimo šioje struktūroje, paaiškindamas, kad siūlomas formatas peržengia pirminį tikslą – pereinamąjį Gazos Ruožo valdymą – ir gali sumenkinti Jungtinių Tautų vaidmenį.
Prancūzijos valdžios atstovų teigimu, pagarba JT principams ir struktūrai „negali būti kvestionuojama“.
Kas yra „Taikos taryba“?
Turima informacija rodo, kad projekte numatyta, jog „Taikos taryba“ pirmiausia dirbtų sprendžiant konfliktą Gazos Ruože, o vėliau jos mandatas galėtų būti išplėstas ir į kitus regionus, kuriuose vyksta konfliktai arba kyla jų grėsmė.
Pagal dokumentą, kurį pirmą kartą paviešino „Bloomberg“, ši organizacija apibūdinama kaip tarptautinė struktūra, „siekianti skatinti stabilumą, atkurti patikimą ir teisėtą valdymą bei užtikrinti tvarią taiką“.
Pasaulio lyderių sąrašas ir pakvietimai
Į „Taikos tarybą“ pakviestas platus pasaulio lyderių ratas. Šaltinių, su kuriais bendravo „Reuters“, teigimu, kvietimus gavo Prancūzijos, Vokietijos, Australijos, Turkijos, Egipto ir Argentinos vadovai. Europos Sąjungai atstovauti pakviesta Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė sutikęs dalyvauti, tačiau Kanada už narystę „Taryboje“ nemokės.
Anksčiau skelbta, kad, pagal Trumpo – kaip „Taikos tarybos“ pirmininko – sumanymą, narystės trukmė būtų treji metai. Tačiau šalis, įnešusi daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių, galėtų likti Taryboje neribotą laiką. Vis dėlto Trumpo administracija oficialiai nurodė, kad minimalios įnašo sumos stojant nėra.
„Tai klaidinanti informacija. Nėra jokio minimalaus narystės mokesčio, kad būtų galima prisijungti prie Taikos tarybos. Tai tik suteikia galimybę nuolatinei narystei toms partnerių šalims, kurios parodo gilų įsipareigojimą taikai, saugumui ir klestėjimui.“
Prancūzijos sprendimo reikšmė
Prancūzijos atsisakymas dalyvauti – vienas pirmųjų oficialių neigiamų didžiųjų Vakarų sąjungininkių atsakymų į Trumpo iniciatyvą. Paryžiaus reakcija iš dalies aiškinama nuogąstavimais, kad struktūra, kuri galėtų valdyti ne tik Gazos atstatymą, bet ir kitas konfliktines zonas, imtų konkuruoti su nusistovėjusiais tarptautiniais mechanizmais, tokiais kaip JT ir jos Saugumo Taryba.
Trumpo iniciatyva jau sukėlė aktyvias diskusijas diplomatiniuose sluoksniuose. Vieni ją mato kaip bandymą kurti alternatyvą tradicinėms tarptautinėms organizacijoms, kiti skeptiškai vertina galimybę, kad Taryba, kuriai „nuolat“ pirmininkautų Trumpas, darytų reikšmingą įtaką pasauliniams procesams be JT ir jos mechanizmų dalyvavimo.

