Žemės gyventojai kasmet išmeta milijonus tonų nesuvalgyto maisto likučių tiesiog į šiukšlių dėžę. O ar kuris yra susimąstęs, kiek vandens prireikia užauginti ar pagaminti vieną ar kitą maisto produktą?
Naujausias tyrimas „Vandens ir anglies apraiškos buitinėse maisto atliekose Jungtinėje Karalystėje“ (Water and Carbon Footprint of Household Food Waste in the UK) parodė, kad nesuvalgomo maisto paruošimui šioje šalyje sunaudojama dvigubai daugiau vandens lyginant su tuo kiekiu, kuris „įsisavinamas“ skalbiant ir geriant, rašo „The Guardian“.
Nepateisinama yra tai, kad vis daugiau maisto gauname iš šalių, kuriose ir taip jaučiamas didžiulis vandens stygius. Tai reiškia, kad maisto išmetimas lauk daro milžinišką, tačiau užslėptą žalą visame pasaulyje esantiems geriamojo vandens išteklių klodams.
Pirmąkart atlikta išsami „sudėtinio vandens“ studija parodė, kad britai savo tėvynėje sugeba išmetamam maistui „ištaškyti“ 5 proc. šalies vandens išteklių. O ką jau kalbėti apie vandens sunaudojimą jo užauginimui.
Tyrimai buvo atlikti pagal vyriausybės Atliekų ir išteklių lyginamąją programą (Waste & Resources Action Programme, WRAP) ir žaliųjų judėjimo kampaniją „Pasaulinis Vandens Forumas“ (World Water Forum, WWF).
Išmetamo naminio maisto paruošimui britai kiekvienais metais sunaudoja net po 6,2 milijardo kubinių metrų vandens. Tai sudaro 6 proc. visų D.Britanijoje sunaudojamo vandens išteklių. Kita dalis panaudojama pramonėje ir žemės ūkyje.
Apie ketvirtadalis vandens Britanijoje suvartojamas išmetamų produktų užauginimui ir apdirbimui. Tačiau blogiausia tai, kad didžioji dalis tokio „nurašomo“ maisto atvežama iš šalių, kurios jaučia didžiulį vandens stygių.
Žaliųjų judėjimai jau daugelį metų skatina daugiau dėmesio skirti „paslėptam“ ir „sudėtiniam“ vandeniui, kuris aptinkamas visų rūšių gaminiuose, nuo maisto produktų ir drabužių iki lengvųjų automobilių ir baldų.
Taigi, vandens ištekliai atvaizduoja tikrąją „užslėptą“ didžiulių eksporto mastų kainą.
WRAP direktorė Liz Goodwin pastebi, kad dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų verda didžiulės diskusijos, tačiau maistui ir gėrimams naudojamo vandens kiekiai iki šiol niekam neparūpo. Organizacija žada bendradarbiauti su mažmeninės prekybos atstovais, maisto ir gėrimų gamintojais ir vietos valdžios institucijomis, siekdami apmažinti išmetamo maisto kiekius.
WWF Geriamojo vandens programos vadovas Davidas Tickneris nurodė, kad gyventojai nors ir „menkai, bet labai reikšmingai“ galėtų prisidėti mažinant vandens išteklių suvartojimą. Tereikia nešvaistyti tiek daug maisto.
Vis daugiau šalių kenčia nuo vandens trūkumo, tad eksportas gali prisidėti prie gamtinių išteklių suardymo ir pereikvojimo ir sukelti didžiulių aplinkos problemų. Viena tokių – dirvožemio druskėjimas, ateityje lemsiantis didžiulių žemdirbystei netinkamų žemės klodų plitimą. Dėl šios priežasties padidėtų ir geriamojo vandens kaina, labiausiai atsiliepsianti neturtingų valstybių gyventojams.
Ne tik kelis šimtmečius neyrančios atliekos, bet ir išmestas maistas veikia aplinką. Britanijoje maisto atliekoms priskiriama 3 proc. per metus išsiskiriančių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nedaug? Daug! Tiek „blogio“ kasmet palieka 7 milijonai automobilių.
