Daugiametis pankolis daržuose sutinkamas rečiau nei krapai ar petražolės, nors tai vertingas ir universaliai panaudojamas augalas. Agronomė Svetlana Sidorova pabrėžia, kad pankolis nusipelno daugiau dėmesio tiek dėl savo skoninių savybių, tiek dėl maistinės vertės.
Pankolis gausus vitamino C, taip pat jame yra rutino ir karotino. Vienas išskirtinių šio augalo bruožų – beveik visos jo dalys tinka vartoti. Kulinarijoje naudojamas sustorėjimas, susiformuojantis iš lapkočių pagrindo, taip pat stiebai, jauni ūgliai, šaknys ir sėklos. Pankolis patiekalams suteikia lengvą anyžiaus natą, dera su žuvimi, mėsa ir daržovėmis, o taip pat tinka marinuojant daržoves ar grybus. Jo aromatas subtilus, o skonis – švelniai salstelėjęs.
Auginant pankolį svarbu parinkti tinkamą vietą. Augalas mėgsta saulėtą vietą ir purią, derlingą, pakankamai drėgną dirvą. Geriausiai tinka lapinė žemė, praturtinta gerai perpuvusiu kompostu. Tarpueilius rekomenduojama palikti apie 40–45 cm pločio, kad augalai turėtų pakankamai erdvės augti ir formuoti sustorėjimus. Sėklos paprastai sėjamos maždaug 2 cm gylyje. Prieš sėją jas galima trumpai pamirkyti silpname kalio permanganato tirpale – tai padeda sumažinti galimų ligų riziką.
Vegetacijos metu būtina reguliariai purenti dirvą tarpueiliuose ir naikinti piktžoles. Vienas svarbiausių priežiūros darbų – apkaupimas. Jei augalai neapkaupiami, sustorėję lapkočių pagrindai gali sukietėti, prarasti sultingumą ir skonio švelnumą. Tinkamai apkaupti augalai išaugina šviesesnius, švelnesnius ir traškesnius sustorėjimus.
Virtuvėje pankolio panaudojimo galimybės labai plačios. Švieži lapeliai puikiai tinka salotoms, padažams ar sriuboms gardinti. Sustorėję lapkočiai gali būti kepami, troškinami arba patiekiami kaip garnyras. Sėklos dažnai naudojamos kepiniuose, marinuojant ar ruošiant prieskonių mišinius. Įtraukus pankolį į daržą, galima ne tik paįvairinti kasdienį valgiaraštį, bet ir papildyti mitybą vertingomis medžiagomis bei natūraliais aromatais.
