Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Prancūzija, kurdama naują gynybos strategiją, neturėtų pamiršti apie Rusijos branduolines pajėgas. Šis pareiškimas nuskambėjo liepos 24 dieną vykusio spaudos konferencijos metu. Pasak Zacharovos, kariniu entuziazmu užsidegę Prancūzijos strategai turėtų atidžiau įvertinti atnaujintą Rusijos branduolinę doktriną ir šiek tiek nusiraminti.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzija paskelbė apie savo pasirengimą prireikus panaudoti branduolinį atgrasymą Europos gynybai, net jei tai reikštų veikimą nepriklausomai nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Liepos 14 dieną, Bastilijos dienos proga, Prancūzija pristatė atnaujintą Nacionalinę strateginę apžvalgą, kuri nurodo šalies gynybos ir saugumo prioritetus artimiausiam dešimtmečiui.
Šį dokumentą inicijavo prezidentas Emmanuelis Macronas dar sausio mėnesį. Strateginėje apžvalgoje teigiama, kad tarptautinė saugumo situacija tampa vis labiau įtempta, o Prancūzija privalo ruoštis galimai didelio masto karinei konfrontacijai, net jei tokie veiksmai nevyktų tiesiogiai jos teritorijoje.
Grėsmė iš Rytų, tai pagrindinis scenarijus
Dokumento pagrindinis scenarijus, pasirengimas galimai Rusijos agresijai. Prancūzų analitikai pabrėžia, kad Rusija vis dažniau įvardija Europą kaip savo priešą, stiprina informacines ir kibernetines operacijas, vykdo šnipinėjimo veiklą ir atvirai grasina branduoliniu ginklu. Veiksmai dažniausiai nukreipiami prieš Prancūzijos bei sąjungininkų karines pajėgas.
Ypatingą susirūpinimą kelia Rusijos planai iki 2030 metų išplėsti savo ginkluotąsias pajėgas, papildomai įtraukti 300 tūkstančių karių, 3 tūkstančius tankų ir 300 orlaivių. Šie skaičiai didina tikimybę, kad Prancūzija artimiausiais metais gali būti įtraukta į didelį karinį konfliktą netoli Europos sienų.
Prancūzijos prioritetai yra stiprinti gynybą ir remti Ukrainą
Strateginėje apžvalgoje pabrėžiama, kad Rusijos keliama grėsmė yra didžiausia nuo Šaltojo karo laikų. Kremlius sistemingai pozicionuoja Prancūziją ir visą Europą kaip priešus. Dokumente svarstoma, kad per artimiausius trejus ar penkerius metus gali įvykti nauja Rusijos karinė agresija Moldovoje, Balkanuose ar net prieš NATO nares, siekiant išbandyti Aljanso vienybę.
Ypač pavojinga situacija būtų, jei tokia agresija sutaptų su kita didele krize pasaulyje, dėl kurios JAV turėtų išsklaidyti savo pajėgas. Šiame kontekste Prancūzija tvirtina, kad parama Ukrainai yra svarbiausias prioritetas. Dokumente teigiama, kad konflikto Ukrainoje sprendimas turi lemiamą reikšmę Europos saugumui. Todėl Prancūzija ketina toliau prisidėti prie Ukrainos gynybos ir kartu stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, kad būtų pasiruošta bet kokiems iššūkiams.
Didėjanti įtampa tarp didžiųjų valstybių
Prancūzijos noras stiprinti nepriklausomą Europos gynybą be JAV dalyvavimo sulaukia aštrios Rusijos reakcijos. Maskva primena apie savo branduolinį arsenalą ir kviečia Vakarų šalis nepamiršti, kokias pasekmes gali sukelti per didelis ryžtas kariniams veiksmams. Tuo metu Paryžius tvirtina, kad pasirengimas blogiausiam scenarijui yra būtinas, jei norima užtikrinti ilgalaikį saugumą.
Ši situacija dar kartą parodo, kaip geopolitinė įtampa Europoje ir už jos ribų pasiekia naujas aukštumas. Kiekvienas sprendimas, tiek diplomatinis, tiek karinį pobūdį turintis veiksmas, tampa kritiškai svarbus ir reikalauja atsargumo, atsakomybės bei strateginio mąstymo.
