Laikas.lt
Daugiau kaip 70 proc. Lietuvos mamų rotavirusinę infekciją laiko labai sunkiu ir sunkiu susirgimu mažiems vaikams.
Devynios iš dešimties teigia žinančios, kad dėl šios infekcijos sukeltos dehidratacijos kūdikis gali atsidurti reanimacijos skyriuje. Nors kas šeštos respondentės (19 proc.) kūdikis gulėjo ligoninėje, net keturi penktadaliai (81 proc.) apklaustųjų teigia nuo rotavirusinės infekcijos neskiepijusios nė vieno vaiko. Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ užsakymu tyrimą atliko bendrovė „RAIT“.
Tokį Lietuvos mamų požiūrį į rotavirusinę infekciją ir apsaugą nuo šios ligos atskleidė tyrimas, kurio metu buvo apklausta apie 300 motinų, auginančių vaikus iki 7 metų amžiaus. Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ vadovė Neringa Mikėnaitė teigia, jog ši apklausa padeda įvertinti, kaip mamos supranta savo atsakomybę už kūdikio sveikatą, rinkdamosi apsaugos priemones nuo užkrečiamųjų ligų. „Rotavirusinės infekcijos pavojus žinoti šiandien nepakanka – būtina prisiimti atsakomybę už pasirinktas prevencijos priemones, nuo kurių priklauso kūdikio sveikata. Juk jis pats to padaryti negali“, – teigia iniciatyvos vadovė.
Bendrovės „RAIT“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė respondenčių (58 proc.) abejojo skiepo efektyvumu ar būtinybe skiepytis nuo rotavirusinės infekcijos, nes yra daug panašių virusų. Išvengti rotaviruso dažniau tikisi jaunesnės mamos (19‒24 m.). O vyresnės nei 35 metų motinos labiau pasitiki skiepu nuo rotavirusinės infekcijos.
„Kiekviena mama turi įvertinti, ar pritardamos šiuo metu plintančiai madai atsisakyti skiepų, jos nesukelia pavojaus kūdikio gyvybei, nekalbant apie papildomą ekonominę naštą šeimai. Juk savaitė, praleista ligoninėje, kainuoja brangiau nei paskiepyti vaiką. O baimė, nerimas dėl sergančios atžalos ar net savigrauža dėl anksčiau nesiimtų prevencijos priemonių apskritai neišmatuojami“, – tvirtina N. Mikėnaitė.
Anot VI „Saugok save“ vadovės, vertinant apklausos rezultatus, tėvų pasitikėjimas medikais (85 proc.) nuteikia pozityviai, tačiau stebina, kad vaiko sveikatos klausimais mamos į vaiko tėvo nuomonę atsižvelgia perpus mažiau (6 proc.) nei į savo mamos nuomonę (13 proc.). O kitų motinų patarimais vadovaujasi net 43 proc. respondenčių. „Akivaizdu, kad mamos nesidalina atsakomybe šeimoje su tėvais, pervertina kitų mamų patarimus ir mažai domisi objektyvia moksline informacija. Gal būt todėl savo pasirinkimą skiepyti nuo pavojingos infekcijos jos dažnai grindžia ne medikų rekomendacijomis, bet kitų mamų nuomone,“ – teigia N. Mikėnaitė.
Daugiau nei trečdalis (36 proc.) tyrimo dalyvių nurodė, kad kovai su rotavirusu mieliau renkasi natūralias apsaugos priemones. Tačiau gydytojai įspėja, kad jomis ne visuomet galima pasitikėti.
„Nors nemažai mamų galvoja, kad rotavirusu geriau persirgti natūraliai, būtina pažymėti, kad tokiu būdu įgyjamas imunitetas yra trumpalaikis ir trunka iki pusmečio. Be to, susirgus sunkia forma ilgam sutrikdoma organizmo virškinimo funkcija, kas sudaro sąlygas sirgti ir kitomis ligomis. Todėl pasikliauti vien tik natūraliomis priemonėmis neverta“, ‒ pastebi vaikų ligų gydytoja Liucija Akstinienė.
Pasak gydytojos, rotavirusinė infekcija labai paplitusi tarp mažų vaikų, iki 3 m. amžiaus. Dažniausiai šia liga suserga 6 mėnesių ‒ 2 metų vaikai, kurie dar neturi higieninių įgūdžių ir su aplinka susipažįsta viską liesdami bei ragaudami. „Norint išvengti ligos ir ypač jos komplikacijų, pati veiksmingiausia apsaugos priemonė yra skiepai. Be abejonės, saugantis nuo rotaviruso, ypatingą reikšmę turi šeimos higienos įpročiai. Būtina plauti rankas, tinkamai paruošti maistą ir geriamąjį vandenį, aiškinti mažyliams apie higienos svarbą, nes virusas dažniausiai perduodamas per užterštus daiktus, paviršius, nešvarias rankas“, ‒ teigia L. Akstinienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota 4490 rotavirusinio gastroenterito atvejų. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių žarnyno infekcijų. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3-35 mėnesių kūdikiai ir vaikai. Infekcija pasireiškia vėmimu, karščiavimu, viduriavimu. Pasitaiko ir itin sunkių ligos formų bei komplikacijų.
Rotaviruso vakcina padeda apsisaugoti nuo sunkių rotavirusinės infekcijos formų, kurioms dažnai būtinas intensyvus gydymas. Tokiu būdu išvengiama ir gyvybei grėsmę keliančios dehidratacijos. Ji gali išsivystyti labai greitai: dažnai net pasiekus gydymo įstaigą būna nelengva atstatyti nualinto organizmo skysčių balansą. Skiepijimui naudojamos geriamosios vakcinos. Kadangi infekcija pavojingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams, rekomenduojama anksti pradėti vakcinaciją. Pirmąja vakcinos doze galima skiepyti kūdikius jau nuo 6 savaičių amžiaus.
