Valgykite pasaulį. Būtent taip reikėtų versti į Lietuvių kalbą austrų menininko Rainerio Prohaskos po visą pasaulį besiblaškantį atvirą performansą, porai savaičių apsistojusį Lietuvoje, Menų spaustuvėje.
Čia įrengtose kulinarinėse – meninėse dirbtuvėse kiekvienas užklydęs galėjo tapti kūrybinio proceso, kulinarijos ir meno sintezės, dalimi. Jiems menininkas patikėdavo pagal pateiktus receptus gaminti įvairius patiekalus, vėliau tapsiančiais moliu ir dažais jo meno kūriniams. Taigi, suteikta galimybė kiekvienam pamėginti „suvalgyti pasaulį“. Arba bent mažą dalį jo.
Dažai – padažai
Sunku rasti tinkamą apibūdinimą erdvei, kuri pasitinka tik įžengus į patalpą, kurioje vyksta performansas. Iš karto į akis krinta tikrai nustebinanti virtuvinių rakandų bei įrangos gausa, o nosį užgula aitrūs kvapai. Itin sunkios ir perkrautos erdvės įspūdis. Viso procesą lydi rami, netgi neutrali elektroninė muzika, o veiksmas (beje, tik tas, kuris vyksta ant stalo) filmuojamas viršuje sumontuota vaizdo kamera. Jau vien į pačią erdvę bei jos apstatymą galima žvelgti kaip į viena didelę instaliaciją, kaip į atskirą meno kūrinį.
Kulinarinė – kūrybinė – meninė laboratorija – studija – virtuvė – ekspozicijų salė. Turbūt tai būtų, nors ir sudėtingas, tačiau tiksliausias erdvės apibūdinimas. Čia virtuvė, kurioje taškomasi padažais, staiga pavirsta valgomuoju, kuriame visi susirinkusieji gali pasimėgauti (arba pasibjaurėti, čia jau kaip kam sekėsi parinkti bei dozuoti prieskonius ir kitus ingredientus) savo paruoštomis kulinarinėmis įmantrybėmis.
Užtenka užmesti akį į kitą dirbtuvės pusę tam, kad patektum į ekspozicijų kampą, kuriame Raineris Prohaska eksponuoja šio projekto metu jau įgyvendintus kūrinius. Jų tarpe – paveikslai, tapyti pasitelkus mėsos faršą, padažus ir prieskonius, taip pat instaliacijos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – makaronai. Taip sukuriama universali meninė – kulinarinė erdvė. Netgi patiekalų receptai, kuriuos mes esame įpratę matyti tekstinėje formoje, pateikiami piešinių pagalba, taip tampantys savotiškais meno kūriniais bei dar vienu viso performanso segmentu, nuo kurio jis ir prasideda.
Kulinarija vardan meno ar menas vardan kulinarijos?
Nei vienas žiupsnelis maisto nenukeliauja į šiukšlių dėžę ar po stalu – pasitelkus visus performanso dalyvių nesuvalgytus maisto likučius gimsta nauji kūriniai. Virtuvės įranga naudojami ne vien tik praktiniams tikslams – čia jos pagalba kuriamos skulptūros ir instaliacijos. Viskas – vardan meno, ne vien tik kulinariniais tikslais. Visa tai laikina, iki kito pasirodymo kitu laiku, kitoje vietoje, kada viskas bus išardyta tam, kad kažkada vėl galėtų atgimti, tik jau kitaip, kitoje formoje.
Kiekvienas užklydęs (tyčia ar netyčia) yra lygiavertis kūrėjas, ruošiantys pseudodažus ar pseudomolį būsimam meno kūriniui. Vėlgi, pasitelkus maisto produktus ir kulinarinius gabumus. Arba tiesiog didelę porciją fantazijos. Toks atviras ir įtraukiantis bendravimas ypač svarbus pačiam Raineriui Prohaskai. Jo nuomone, pats meno kūrinio kūrimo ir įgyvendinimo procesas nei kiek nemenkesnis už galutinį rezultatą. Žvelgiant iš šalies, susidaro įspūdis, jog kartais netgi nustelbia jį.
