Fizinis aktyvumas tai viena pagrindinių geros sveikatos sąlygų. Tačiau ne kiekvienam žmogui jis kelia malonius jausmus. Kai kuriems vien mintis apie sporto salę ar treniruotę sukelia vidinį pasipriešinimą. Dėl to susiformuoja įsitikinimas, kad sportas ne jiems. Tačiau ar tikrai taip yra?
Dažnas žmogus, pradėjęs sportuoti, gana greitai pasiduoda. Priežastys dažniausiai nėra kūniškos. Tai ne silpni raumenys ar bloga fizinė forma. Tikrosios priežastys slypi galvoje, tai mūsų psichologiniai barjerai, patirtys iš praeities, neigiamos asociacijos ar net menka savivertė.
Dėl šių vidinių blokų žmogus ima manyti, kad jis negali ištverti krūvio arba kad fizinis diskomfortas yra blogas dalykas, kurio būtina išvengti.
Tačiau kiekvienas žmogus turi galimybę keistis. Žmogaus smegenys yra plastiškos, jos geba prisitaikyti, mokytis ir perkurti ankstesnius įpročius bei reakcijas. Tai reiškia, kad mes galime išmokyti save kitaip reaguoti į fizinį diskomfortą ir net atrasti naują pasitenkinimą tame, kas anksčiau atrodė sunku ar nemalonu.
Nedidelis stresas gali padėti ugdyti atsparumą
Mokslininkai, tyrinėjantys žmogaus psichologinę ištvermę, pastebėjo svarbią tendenciją. Kuomet žmogus reguliariai patiria kontroliuojamą ir saikingą stresą, jo gebėjimas ištverti sunkumus palaipsniui stiprėja. Vienas iš būdų tai pasiekti yra sąmoningai susidurti su fiziniu nepatogumu, pavyzdžiui, atliekant intensyvų, bet trumpą fizinį pratimą arba panardinant ranką į šaltą vandenį. Tokios patirtys veikia kaip smegenų treniruotė, jos sukuria naujus atskaitos taškus, prie kurių vėliau galima palyginti kitus iššūkius.
Kai žmogus kartą įveikia diskomfortą ir įsitikina, kad nieko baisaus neatsitiko, jo požiūris į fizinį krūvį pasikeičia. Tai, kas anksčiau atrodė nepakeliama, tampa įmanoma. Ir kiekvieną kartą tolerancijos riba pasistumia dar šiek tiek toliau.
Šaltas vanduo kaip ištvermės bandymo priemonė
Vienas iš eksperimentų, atliktų šioje srityje, naudojo šaltą vandenį kaip streso dirgiklį. Dalyviai turėjo panardinti ranką į ledinį vandenį ir laikyti ją ten kuo ilgiau. Vėliau jie atliko fizinį pratimą – važiavo dviračiu dideliu intensyvumu. Rezultatai parodė, kad net tie žmonės, kurie iki tol nebuvo fiziškai aktyvūs, po šalto vandens testo lengviau iškentė fizinį krūvį. Jie jautė mažesnį diskomfortą ir net apibūdino patirtį kaip pakankamai malonią.
Šis reiškinys paaiškinamas tuo, kad smegenys prisitaiko prie iššūkio. Kai žmogus jau buvo patyręs stresą ir jį ištvėrė, kita patirtis nebeatrodė tokia bauginanti. Tai leido jam susitelkti, o ne kovoti su baime ar nerimu.
Kaip taikyti tai kasdienybėje?
Svarbiausia pritaikyti iššūkius savo lygmeniui. Jei žmogus ilgą laiką nesportavo, jam nereikia iš karto siekti tobulų rezultatų. Pradėti galima nuo minimalaus krūvio: trumpo pasivaikščiojimo, kelių pratimų namuose ar lengvos tempimo sesijos. Svarbu, kad iššūkis būtų pakankamas, kad keltų šiek tiek pastangų, bet ne toks sunkus, jog sukeltų atmetimo reakciją.
Pasikartojantis fizinis aktyvumas, net jei jis trumpalaikis, padeda smegenims suformuoti naują reakciją į diskomfortą. Vietoj baimės ar atmetimo atsiranda pasitikėjimas, žinojimas, kad šis nemalonumas yra trumpalaikis ir įveikiamas. Ilgainiui žmogus pradeda net laukti to jausmo, kuris anksčiau jį gąsdino.
Ištvermė ir gyvenimo kokybė
Fizinis atsparumas dažnai virsta psichologiniu atsparumu. Žmonės, kurie išmoksta susitvarkyti su krūviu ir diskomfortu, dažnai lengviau susidoroja ir su kitais gyvenimo iššūkiais, stresu darbe, konfliktinėmis situacijomis ar emociniu spaudimu. Jie išmoksta valdyti savo reakcijas, išlaikyti dėmesį ir veikti net tada, kai pasidaro sunku.
Tai tampa ne tik kūno, bet ir charakterio stiprinimo procesu. Tolerancija sunkumams, gebėjimas ištverti nemalonumus ir vidinis tvirtumas, tai savybės, kurias galima išugdyti. Ir pradžia dažnai slypi būtent tame sprendime ne pasiduoti, kai pasidaro nejauku.
Fizinis aktyvumas nebūtinai turi būti malonus nuo pat pirmų minučių. Tačiau jis gali tapti prasmingu įrankiu, padedančiu ugdyti ne tik raumenis, bet ir protą. Nedidelis diskomfortas, patiriamas sąmoningai, saugiai ir palaipsniui, tampa vertingu mokytoju. Jis padeda formuoti stipresnį, tvirtesnį ir ištvermingesnį žmogų.
Svarbiausia pradėti nuo savęs. Nereikia lygintis su kitais. Jūsų iššūkis turi būti jūsų asmeninis. Kiekvienas žingsnis į priekį, net mažiausias, yra vertingas. Ir kiekvieną kartą, kai įveikiate diskomfortą, jūsų smegenys fiksuoja pergalę. Būtent per jas formuojasi vidinė stiprybė, kurios reikia ne tik sporte, bet ir gyvenime.
