Socialinis tinklas „Facebook“ daugybei žmonių jau tapo kasdien lankoma vieta. Čia galime diskutuoti, susirasti draugų su panašiais pomėgiais… ir veltui gaišti laiką. Kasdien keliame nykščius už juokingą draugo nuotrauką, pareiškiame, kad „galbūt dalyvausime“ protesto akcijoje už Romuvą, didžiuojamės pasiekimais „Mafijos karuose“ arba fermos derliumi…
Ar pastebėjote, jog mėlynieji nykščių mygtukai, „Facebook“ logotipai pamažu užkariauja ir kitas interaktyvias svetaines? Dėkoti už visa tai turime tinklo įkūrėjui ir savininkui Markui Zuckerbergui, kurio studentiškas atradimas per šešerius metus tapo pasauliniu fenomenu.
Įsilaužėlio hobis
Zuckerbergas, studentaudamas Harvardo universitete, „Facebooką“ sugalvojo laisvalaikiu; jo pirmtakas vadinosi „Facemash“. Tai buvo tinklapis, kuriame iš dviejų atsitiktinai išrenkamų universiteto studentų nuotraukų lankytojai turėjo išrinkti patrauklesnę. Reikalas tas, kad nuotraukas tuomet 19-metis Zuckerbergas gavo įsilauždamas į kitų Harvardo studentų kompiuterius. Už privatumo teisių nepaisymą ir saugumo pažeidimus jį netrukus nubaudė universiteto administracija.
Kova su konkurentais
Jaunajam „hakeriui“ 2004-aisiais kilo mintis patobulinti „Facemash“ principą ir prijungti prie jo socialinių tinklų, tokių kaip MySpace, funkcijas – taip ir atsirado „Facebook“. Tačiau Zuckerbergas tuo pat metu bendradarbiavo kito socialinio tinklapio kūrime – „Harvard Connection“, orientuoto į pasimatymus.
„Business Insider“ atskleistuose internetinių pokalbių tekstuose rašoma, jog jis svarstė, kaip atsikratyti šio būsimo „Facebook“ konkurento, ir nusprendė pirmiausia pabaigti savą projektą, o „Harvard Connection“ atidėlioti ir galiausiai neužbaigti.
Deja, jaunatviški įpročiai piktnaudžiauti kompiuterių išmanymu dar tais pačiais metais pavirto į teisme baudas kainavusias bylas. Zuckerbergas įsilaužė į svetimas elektroninio pašto dėžutes, buvo apkaltintas idėjų vogimu, neteisėtais įsilaužimais. Šių istorijų atgarsiai ir detalės nagrinėjamos iki šiol.
Dar vienas turtuolis be diplomo
Padedamas keleto draugų (Dustin Moskovitz, Eduardo Saverin ir Chris Hughes), Zuckerbergas pamažu įtraukė į „Facebooko“ tinklą vis daugiau mokyklų, universitetų bei organizacijų angliškai kalbančiose šalyse, o su vartotojų skaičiumi išaugo ir pelnas už reklamą.
Tuomet jaunasis verslininkas nutarė mesti Harvardą (Billas Gatesas primintų, jog kompiuterių verslo milijardieriams tai būdinga), o jo sukurtas tinklas vis augo ir augo. Praėjus trejiems metams nuo įkūrimo, „Facebook“ jau leido prisijungti prie tinklo kiekvienam, turinčiam elektroninio pašto dėžutę. Už 240 mln. dol., Microsoft įsigyjo 1,6 % Zuckerbergo tinklapio akcijų, iš ko spėta, jog bendra svetainės vertė tuo metu jau siekė 15 milijardų.
Išliko savimi
Turtai nepakeitė Zuckerbergo būdo. „Fast Company“ apibūdino jį kaip vaikinuką, dėvintį apsmukusius drabužius, iki šiol besinuomuojantį butą, kuriame yra tik čiužinys, dvi kėdės ir stalas. Jis kasdien vaikšto arba dviračiu važiuoja į darbą.
Nepaisant ankstesnių paklydimų, Zuckerbergas mėgstamas dėl savo idealizmo, atkaklaus tikėjimo savo idėja, siekio išlaikyti „Facebook“ nepriklausomą. Jis nebijo būti pavadintas hakeriu – jo žodžiais tariant, tai apibūdina žmogų, kuris kartu su kitų pasidalinamomis pastangomis ir žiniomis sukuria kažką didesnio, geresnio, greitesnio, nei galėtų sukurti vienas.
Nuo „Facebook“ nepasislėpsi
Šiais metais „Facebook“ apie save primena kone visiems, besinaudojantiems internetu. Mygtukas, kuriuo draugams pasakome, kas mums patinka, integruojamas į vis daugiau tinklapių. Taip pat ir kitos funkcijos – komentarų publikavimas, automatinis prisijungimas prie „Facebook“, pokalbiai (chat).
Tačiau Zuckerbergas ketina viską perkelti į dar aukštesnį lygį: žmonių pomėgių puslapiai, neseniai atėję į „Facebook“ (pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu) padės ne tik produktų kūrėjams lengviau pritaikyti reklamą, bet ir sukurs pomėgių tinklus, diagramas, kurios apims visą internetą…
Pavyzdžiui, integruotųjų mygtukų dėka, su „Facebook“ bendradarbiaujančiame muzikiniame interneto tinklapyje „Pandora“ atsidarius savo vartotojo puslapį, automatiškai išgirsite dainas, atrinktas pagal informaciją iš Jūsų kitų lankomų tinklapių… Baisoka? Privatumo klausimas čia vėl turėtų gauti strėlių.
Šiaip ar taip, tenka pripažinti, jog Zuckerbergo siekis sukurti žmonių bendravimą palengvinančią svetainę buvo išpildytas. Galbūt ne visos jo funkcijos mums reikalingos, tačiau kasdien čia sugrįžtame pabendrauti, dalintis nuotraukomis, informacija apie dominančius dalykus, galiausiai – pašniukštinėti, kaip laikosi vienas ar kitas mūsų pažįstamas. „Aš noriu sukurti kažką ilgam laikui“, sakė Zuckerbergas. Išties, panašu, kad virš 400 mln. vartotojų turintis „Facebook“ liks su mumis dar ilgam.
