JAV analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) pateikė įspėjimą, kad Rusija gali ruoštis ne tik tęsti karą Ukrainoje, bet ir galimam konfliktui su NATO šalimis. Ekspertai pabrėžia, jog Kremlius nesiekia taikos, o atvirkščiai, net didina savo karinius pajėgumus ir ieško būdų, kaip dar labiau sustiprinti pozicijas.
Pasak analitikų, Maskva šiuo metu kuria strategines atsargas, remiasi nuolatine rekrūtų banga ir investuoja į naujų technologijų plėtrą. Tai rodo, kad ilgalaikiai Kremliaus planai gali būti kur kas platesni nei vien karas Ukrainoje.
Situacija kelia susirūpinimą, nes Rusija ne tik stiprina savo kariuomenę, bet ir aktyviai bando NATO oro gynybos pajėgumus. Tokia veikla signalizuoja, kad galimas eskalacijos scenarijus ateityje nebėra tik teorinė grėsmė.
Šauktinių banga ir strateginės atsargos
Pagal turimus duomenis, Rusijos gynybos ministerija pasirašė sutartis su daugiau nei 290 tūkst. šauktinių. Tai sudaro vidutiniškai daugiau nei 30 tūkst. naujokų kas mėnesį. Dalis jų nėra siunčiami tiesiai į frontą, bet patenka į naujai kuriamą strateginę rezervą.
Analitikų manymu, tokia strategija reiškia, kad Rusija planuoja ilgalaikį karą. Net ir patirdama didelius nuostolius, ji siekia sukaupti pajėgas, kurios galėtų būti panaudotos vėliau. Tai atskleidžia, kad Kremlius nesiruošia sėsti prie derybų stalo.
Ukrainos pusės duomenimis, 2025 metų pirmąjį pusmetį Rusija neteko nuo 32 iki 48 tūkst. karių kas mėnesį. Tai viršijo naujokų skaičių, todėl atsargų kūrimas yra bandymas kompensuoti tokias netektis ateityje.
Naujos technologijos ir grėsmė NATO
ISW ekspertai pastebi, kad kartu su karių telkimu Rusija sparčiai tobulina dronų technologijas. Pastaruoju metu atsirado bepiločiai, valdomi šviesolaidžiais kabeliais, leidžiantys stebėti mūšio lauką realiu laiku. Tokios sistemos keturis kartus padidina veikimo nuotolį ir yra atsparesnės elektroninei kovai.
Be to, Rusija kuria dronus, kurie veikia kaip signalų perdavėjai. Jie užtikrina, kad kiti bepiločiai būtų mažiau pažeidžiami ir galėtų tiksliau smogti į taikinius. Tai kelia rimtą iššūkį Ukrainos kariuomenei, nes tokia taktika apsunkina gynybos logistiką.
Tuo pačiu metu Rusija provokuoja NATO oro erdvės apsaugą. Vienas ryškiausių pavyzdžių, tai trijų Rusijos naikintuvų įskridimas į Estijos oro erdvę. Tai rodo, kad Kremlius sąmoningai tikrina NATO reakciją.
Konfrontacijos gresmė
ISW įspėjimai leidžia daryti išvadą, jog Rusija neketina sustoti. Strateginių atsargų kūrimas, jaunimo programos, technologijų plėtra ir provokacijos prie NATO sienų rodo, kad Kremlius ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai.
Nors šiandien pagrindinė karo arena yra Ukraina, analitikai neatmeta galimybės, kad ateityje Maskva gali siekti platesnio konflikto. Tai reiškia, kad NATO šalims būtina išlikti budrioms ir dar labiau stiprinti kolektyvinę gynybą.
