Kvapusis putinas – tai vienas ankstyviausiai pražystančių ir kvapniausių sodo krūmų. Jis puikiai tinka tiek pavieniams želdiniams, tiek gyvatvorėms formuoti, ypač tuose soduose, kuriuose norisi pavasarį mėgautis ne tik žiedų grožiu, bet ir išskirtiniu aromatu. Toliau aptariama, kuo išsiskiria šis putinas, kokių augimo sąlygų jam reikia ir kaip jį sodinti gyvatvorės pavidalu.
Kvapusis putinas (Viburnum farreri) – tai populiarus dekoratyvinis krūmas, kilęs iš šiaurinių Kinijos regionų, kur natūraliai auga vėsiame kalnų klimate. Į Europą jis buvo atvežtas XX amžiaus pradžioje ir greitai išpopuliarėjo soduose, parkuose bei arboretumuose, taip pat ir Lenkijoje bei kitose vidutinio klimato šalyse. Šis putinas pasižymi geru atsparumu šalčiui ir lengvai prisitaiko prie vidutinio klimato sąlygų, nors mūsų platumose vaisius mezga retai.
Kvapusis putinas yra laisvo, stačiai augančio silueto krūmas, turintis lygius, dažnai rausvą atspalvį įgaunančius ūglius. Paprastai jis užauga iki 2–3 metrų aukščio ir panašaus pločio. Lapai elipsiški arba lancetiški, o rudenį nusidažo raudonais ir purpuriniais atspalviais. Vis dėlto didžiausias šio augalo privalumas – labai anksti pasirodantys žiedai, skleidžiantys itin malonų kvapą.
Lenkijoje kvapusis putinas žydi nuo sausio iki balandžio, o švelnesnėmis žiemomis – net ir gruodį. Pumpurai būna tamsiai rožiniai, o prasiskleidę žiedai tampa balti arba balti su švelniu rožiniu atspalviu. Jie susitelkę į rutuliškus arba šluotelių pavidalo žiedynus, kurių skersmuo siekia 3–5 centimetrus. Žiedai skleidžia intensyvų, saldų aromatą, primenantį prabangių kvepalų kvapą su hiacinto ir vanilės natomis.
Kvapiojo putino auginimo reikalavimai nėra sudėtingi, tačiau norint, kad krūmas augtų sveikai ir gausiai žydėtų, verta parinkti tinkamas sąlygas. Geriausiai jis auga derlingoje, vidutiniškai drėgnoje ir laidžioje dirvoje. Sunki ir užmirkstanti žemė šiam augalui netinka. Jei sodo dirvožemis skurdokas, prieš sodinimą rekomenduojama jį pagerinti kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu.
Didelę reikšmę turi ir sodinimo vieta, nes ji tiesiogiai veikia tiek žydėjimo gausą, tiek kvapo intensyvumą. Kvapusis putinas geriausiai jaučiasi saulėtoje, šviesioje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Kuo daugiau saulės, tuo ryškesnis aromatas ir gausesnis žydėjimas. Giliame pavėsyje krūmas taip pat augs, tačiau žydės pastebimai silpniau.
Tręšti kvapųjį putiną nėra sudėtinga. Pakanka pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis, skirtomis dekoratyviniams krūmams, arba natūraliu kompostu. Svarbu nepadauginti trąšų, ypač azoto, nes per gausus tręšimas skatina lapijos augimą, bet silpnina žydėjimą ir gali sumažinti augalo atsparumą ligoms.
Nors kvapusis putinas nėra tipinis gyvatvorėms skirtas krūmas, jis puikiai tinka laisvai augančioms, natūralioms gyvatvorėms formuoti. Dažnas ir stiprus genėjimas, siekiant suformuoti labai tankią sienelę, gali susilpninti žydėjimą, todėl šiam augalui labiau tinka mažiau formali, natūrali forma. Veislės „Nanum“ ir „December Dwarf“ dėl kompaktiškesnio augumo gali būti auginamos ir kaip žema dekoratyvinė juosta, reguliariai, bet švelniai genint.
Kvapiuosius putinus sodinti galima pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, arba rudenį, rugsėjo–spalio laikotarpiu, kai dirva dar pakankamai drėgna. Formuojant gyvatvorę tarp sodinukų rekomenduojama palikti 1–1,5 metro atstumą, o jei siekiama laisvesnio efekto – iki 2 metrų, kad krūmai galėtų natūraliai išsiplėsti.
Sodinant iškasama duobė, kuri turėtų būti maždaug du kartus didesnė už šaknų gniužulą. Pasodinus krūmą, dirva aplink šaknis gerai suspaudžiama ir gausiai palaistoma. Aplink kamieną verta paskleisti 5–10 centimetrų storio mulčio sluoksnį iš žievės arba komposto – tai padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo šalčio.
Pirmąjį formuojamąjį genėjimą rekomenduojama atlikti tik praėjus metams po pasodinimo. Žiediniai pumpurai formuojasi ant praėjusių metų ūglių, todėl stipriau genėti patariama tik po žydėjimo. Taip kvapusis putinas nepraras žiedų ir ilgai išliks dekoratyvus.
