Senovės medicinos praktikos neretai stebina šiuolaikinį žmogų. Naujas archeologų atradimas atskleidžia, kad Romos laikų gydytojai gydymui galėjo naudoti net žmogaus išmatas, o jų kvapą slopinti kvapniais augaliniais aliejais. Šį netikėtą faktą patvirtina tiesioginiai cheminiai įrodymai, gauti iš nedidelio stiklinio indo, rasto senoviniame Pergame.
Dirbdamas Bergamo muziejaus saugyklose, archeologas Cenkeris Atila iš Sivaso Cumhuriyet universiteto keliuose stikliniuose induose pastebėjo neįprastų nuosėdų. Tai buvo unguentarium – nedidelis flakonas, kuriame senovėje laikyti kvepalai, aliejai ar vaistiniai preparatai.
Indai buvo kruopščiai ištirti, o vienas jų – rastas kape Pergame – pateikė ypač netikėtų rezultatų. Paaiškėjo, kad jame išlikusios nuosėdos yra žmogaus išmatų likučiai, greičiausiai naudoti medicininiais tikslais.
„Nuosėdas aptikome septyniuose skirtinguose induose, tačiau tik viename gavome visiškai aiškius rezultatus. (…) Atidarę unguentarium, nejutome nemalonaus kvapo“, – pasakoja C. Atila.
Cheminė analizė atskleidžia paslaptį
Tyrėjai pasitelkė dujų chromatografiją su masių spektrometrija (GC–MS), kad nustatytų organinius junginius tamsiai rudoje nuosėdoje. Joje aptikta koprostanolio ir 24-etilkoprostanolio – tipinių išmatų žymenų. Šių junginių santykis rodo, kad likučiai greičiausiai yra žmogaus kilmės.
Be to, mėginyje rastas karvakrolis – aromatinis organinis junginys, būdingas eteriniams aliejams, išgaunamiems iš įvairių žolelių, tarp jų čiobrelių. Mokslininkai tai aiškina kaip bandymą užmaskuoti nemalonų kvapą, kad pacientams būtų lengviau priimti tokį vaistinį preparatą.
Išmatos medicinos tarnyboje
Senovės gydytojai, tarp jų ir garsusis Galenas iš Pergamo, rekomendavo įvairius išmatų ir žolelių mišinius uždegimams, infekcijoms bei reprodukcinės sistemos sutrikimams gydyti. Galeno tekstuose minimas net vaikų išmatų naudojimas, ypač tų, kurie valgė ankštines kultūras, duoną ir gėrė vyną.
Nemaloniems kvapams slopinti buvo pasitelkiamos aromatinės žolelės, vynas ar actas – tai turėjo padėti pacientui lengviau „priimti“ vaistą.
„Tai pirmasis tiesioginis cheminis įrodymas, kad preparatai iš išmatų iš tiesų buvo naudojami praktikoje, o ne tik teoriškai minimi medicininiuose tekstuose“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Pergamas – Romos medicinos centras
II–III amžiuje Pergamas buvo vienas svarbiausių Romos medicinos centrų. Galenas ir jo mokiniai formavo medicinines žinias visoje imperijoje, o jų darbai darė įtaką Vakarų medicinai šimtmečius.
Naujausias tyrimas patvirtina, kad klasikiniuose šaltiniuose aprašytos praktikos nebuvo vien teorinės. Jos turėjo realų atitikmenį fiziniuose gydomuosiuose preparatuose, kurių pėdsakai iki mūsų dienų išliko mažame stikliniame inde – neįprastame, tačiau itin iškalbingame senovės medicinos liudytojuje.
