Naujų elektromobilių kainos palaipsniui smunka ir artinasi prie analogų su vidaus degimo varikliais. Nepaisant to, nupirkti naują elektromobilį vis dar ganėtinai brangu. Tačiau nedaug panaudotą – atvirkščiai, visai pigu.
Už naujo mažo miesto elektromobilio kainą dabar galima įsigyti vos kelerių metų senumo didelį, prabangų „premium“ klasės elektromobilį. Tai atrodo kaip viliojantis pasiūlymas, tačiau ar verta į juos dairytis?
Lietuvos naujų automobilių rinkoje daugėja nedidelių miesto elektromobilių už patrauklią kainą: „Citroën ë-C3“, „Hyundai Inster“, „Renault 5“. Šių žaismingų ir paprastų modelių kainos prasideda nuo maždaug 25 tūkst. eurų. Tai 200–300 km realiose gatvėse viena įkrova nuvažiuojantys ekonominės klasės miesto automobiliai.
Tačiau atsivertę naudotų automobilių skelbimų portalus išvysime, kad už tą pačią kainą galima įsigyti vos kelerių metų senumo prabangius elektrinius „premium“ SUV, kurie dar visai neseniai buvo gamintojų flagmanai. Tai ir „Audi e-Tron“, „Jaguar I-Pace“. Už bazinio „Volkswagen ID.3“ kainą įmanoma rasti „BMW iX3“, „Mercedes-Benz EQC“.
Vietoje naujo „Volkswagen ID.7“, kurio kaina prasideda nuo daugiau nei 60 tūkst. eurų, už iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą galima įsigyti nuvažiuojamu nuotoliu magistralėse dar pranašesnį „Mercedes-Benz EQE“ sedaną, kuris turi 98 kWh bateriją, vieną aerodinamiškiausių kėbulų rinkoje ir geba įveikti iki 600 km viena įkrova. Už 70–80 tūkst. eurų jau pasitaiko keleto metų senumo „Porsche Taycan“ modelių, už kuriuos vos prieš dvejus trejus metus pirmieji šeimininkai paklojo po daugiau nei pusantro šimto tūkstančių eurų.
Dauguma pasiūlymų atrodo išties patraukliai, tačiau pažiūrėjus iš kitos pusės – jie rodo didelį elektromobilių nuvertėjimą. Kodėl tai vyksta?
Nuvertėja tik prisvilę pirmieji blynai
Elektromobilių ekspertas, tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas aiškindamas, kodėl kai kurių elektromobilių kaina taip stipriai smigo žemyn, juos skirsto į dvi dalis. Pasak jo, visi šie „premium“ modeliai yra geri automobiliai, tačiau ne visi – geri elektromobiliai. Viena dalis – pirmieji gamintojų blynai elektromobilių rinkoje, kurie prisvilo.
„Pavyzdžiui, „Audi e-Tron“ yra puikus automobilis, bet kaip elektromobilis – ganėtinai prastas. Tie, kurie pirko juos pirmieji, nesuprato, ką perka, o kai nori parduoti, antrinis klientas jau pasidomi ir nenori į jį kišti savo pinigų. Taip, atitinkamai jo vertė smarkiai krenta. Tas pats su „Jaguar I-Pace“, nauji kainavo 100 tūkst. eurų, bet turėjo aibes problemų, o dabar už naudotą retas nori duoti daugiau nei 20 tūkst.“, – paaiškina D. Jakas.
Pašnekovas priduria, kad pirmieji prabangūs elektromobiliai nebuvo itin gerai padaryti – nenašūs, viena įkrova netoli nuvažiuojantys, turintys sparčiai degraduojančias baterijas ir daugybę kitų bėdų. Dėl to antrinėje rinkoje jie nėra norimi, tad gerokai nuvertėjo. Tačiau tai yra blogi pavyzdžiai kalbant apie bendrą elektromobilių nuvertėjimą, nes vėliau pasirodę vykę modeliai nedaug kuo skiriasi nuo analogiškos klasės vidaus degimo varikliais varomų žaidėjų.
„Kita dalis – ir geri automobiliai, ir visai neblogi elektromobiliai. Tokiais laikyčiau „Mercedes-Benz EQE“, EQS modelius, „Porsche Taycan“. Jų nuvertėjimas panašus į analogiškų automobilių su vidaus degimo varikliais, per pirmus 3 metus jų kaina standartiškai nukrenta 50 proc., nes visi prabangūs modeliai smarkiausiai nuvertėja pirmaisiais metais“, – paaiškina D. Jakas.
Naudotą elektromobilį verta pirkti iš patikimų rankų
Taigi nors naudoto transporto rinkoje už naujus ekonominės klasės modelius pigesni vos kelerių metų senumo „premium“ klasės automobiliai atrodo patraukliai, jie tokie pigūs ne veltui – šie ratuočiai gali kelti brangių problemų ateityje. O pažiūrėjus į kiek aukštesnę kainų kategoriją, prabangus ir geras limuzinas vietoje naujo vidutinės klasės elektrinio krosoverio gali atrodyti išties patraukliai. Bet ir čia yra niuansų, į ką derėtų atsižvelgti.
„Aš bijočiau pirkti naudotą „premium“ elektromobilį iš skelbimų, be garantijos, man tai atrodo lyg katė maiše“, – remdamasis savo patirtimi patarimą duoda D. Jakas.
Pasak automobilių žurnalisto Vitoldo Miliaus, vertesni dėmesio yra garantiniai naudoti elektromobiliai, parduodami oficialiųjų atstovų. Natūralu, kad patikrinti automobiliai iš patikimų rankų, oficialiai veikiančio verslo yra brangesni už pigiausius perpardavinėtojų variantus, bet perkant vertingą daiktą svarbu žinoti, kad tai – ne katė maiše.
Štai, pavyzdžiui, oficialioje atstovybėje Lietuvoje balandžio mėnesį buvo galima pasirinkti iš keliolikos naudotų „Mercedes-Benz EQE“ elektromobilių. Dalis jų kainuoja iki 50 tūkst. eurų, tad perkančioms įmonėms galioja PVM atskaita ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiama 2,5 tūkst. eurų subsidija naudotiems automobiliams, o fiziniams asmenims – taip pat 2,5 tūkst. eurų subsidija. Šių elektromobilių rida nesiekia nė 30 tūkst. km ir šiems modeliams už papildomą mokestį gali būti taikoma iki 2 metų garantija.
„Aš manau, kad dabar labai verta pažiūrėti į pavažinėtus elektromobilius, nes dėl įvairių priežasčių naudotų automobilių rinkoje atsirado labai gerų pasiūlymų. Iš užsienio grįžta tikrai gerų variantų, atsiradusių ir dėl pereinamojo laikotarpio. Pavyzdžiui, vokietis nusipirko, pasibandė elektromobilį, jam neprilipo, o kadangi gavo kompensacijas, tai galbūt jam ir nelabai buvo skaudu išleisti tą mašiną į antrinę rinką.
Aš tikrai žiūrėčiau į naudotą modelį su istorija, nes kas tam elektromobiliui gali nutikti per keliasdešimt tūkstančių kilometrų? Nieko, jie – kaip nauji, ir už „Hyundai“ ar „Škoda“ kainą gali pasiimti „Mercedes“, kuris važiuos tikrai maloniau“, – reziumuoja V. Milius.
