Skaitmeninis elektros tinklas be patikimų priemonių yra kaip kūnas be nervų sistemos. Kad tinklas veiktų sklandžiai, reikia įrankių, kurie nuolat stebi, reaguoja ir informuoja. Štai kur pasitvirtina „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) sprendimas – išmanieji skaitikliai.
Tai ne šiaip skaičiavimo prietaisas, o svarbi skaitmenizacijos dalis, leidžianti efektyvinti tinklo priežiūrą, sumažinti rizikas ir greičiau spręsti galimus gedimus. Technologijai vis labiau integruojantis į kasdienį elektros tiekimo procesą, akivaizdžiai matyti ir kiti pranašumai.
Gedimų fiksavimas tampa momentinis, o kai kurie jų gali būti pašalinami nuotoliniu būdu. Mažiau trikdžių, mažiau atjungimų ir daugiau saugumo. Valstybės mastu – tai didelė pažanga tiek gyventojams, tiek verslui.
Tinklo valdymas išmaniuoju būdu taip pat leidžia stebėti gaminančių vartotojų energijos srautus. Tai ypač aktualu, kai vis daugiau žmonių įsirengia saulės elektrines ar kitus alternatyvios energijos šaltinius. Išmanieji skaitikliai padeda išvengti situacijų, kai tinklas per daug apkraunamas, nes padeda pastebėti net ir nedidelius nuokrypius.
Laiku reaguojant, galima išvengti tiekimo nutrūkimų. Bet naudą jaučia ne tik ESO, ją gauna ir kiekvienas žmogus, turintis tokį skaitiklį. Jis tampa ne tik vartojimo matavimo priemone, bet ir pagalbininku tvarkant finansus. Keičiant elektros planus, prisitaikant prie biržos kainų, analizuojant įpročius, galima ne tik sumažinti išlaidas, bet ir sąmoningiau naudoti energiją.
Vartotojai mato savo elektros suvartojimo dinamiką, gali lyginti duomenis su ankstesniais laikotarpiais ar net su kitais namų ūkiais.
Vienas pažangiausių sprendimų Centrinėje Europoje
Skaitikliai, šiuo metu diegiami Lietuvoje, laikomi vienais iš pažangiausių Centrinėje Europoje. Jie fiksuoja suvartojimą 15 minučių tikslumu. Tai leidžia ne tik greičiau gauti tikslius duomenis, bet ir panaikina būtinybę deklaruoti skaičius rankiniu būdu. Visa tai padeda mažinti klaidų tikimybę, taupyti laiką ir supaprastina kasdienes procedūras.
ESO skaičiavimais, 2023 metais buitiniai vartotojai Lietuvoje sunaudojo 28 proc. visos šalies elektros energijos. Tad energijos efektyvumo klausimai turi būti sprendžiami ne tik pramonėje, bet ir kiekvienuose namuose. Čia svarbu ir technologijos, ir vartojimo įpročių keitimas.
Bendrovės paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė pabrėžia, kad išmanieji skaitikliai leidžia gauti labai tikslius duomenis, kuriuos galima rasti ESO savitarnoje. Be to, naudojant išmanius kištukus ar specialius matavimo įrenginius, vartojimą galima sekti realiu laiku.
Ši informacija padeda išsiaiškinti, kurie buities prietaisai „valgo“ daugiausia energijos. Tarp tokių „nenuoramų“ – šaldytuvas. Nors jo momentinis suvartojimas nėra didelis, tačiau veikdamas be pertraukų, jis gali sudaryti ženklią dalį mėnesinių sąnaudų.
Asta Vaitulevičė iš „Ignitis grupės“ primena, kad net paprasti pokyčiai padeda sumažinti elektros naudojimą – pavyzdžiui, šaldytuvą verta laikyti toliau nuo šilumos šaltinių. Taip pat svarbu jį neprigrūsti, bet ir nelaikyti tuščio – dviejų trečdalių užpildymas yra optimalus. Ir, žinoma, tarpinės bei sandarumas dažnai pamirštamas, bet itin reikšmingas dalykas.
Eksperimentas, kuris gali įkvėpti
Kaunietis Jurij Astafjev nusprendė pasitikrinti, kaip praktiškai veikia išmanusis skaitiklis. Stebėdamas, kaip veikia skalbimo mašina ir indaplovė, jis pamatė – didžioji dalis elektros sunaudojama džiovinimo metu. Tad jis pradėjo planuoti skalbimus tada, kai elektros kainos yra žemiausios – naktį. Indus taip pat pradėjo plauti vėliau – ne iš karto po vakarienės, bet prieš einant miegoti.
Rezultatai kalba patys už save. Skalbiant ne piko metu pavyko sutaupyti apie 15 proc., o indus plaunant naktį – net iki 28 proc. Tai įrodymas, kad vien nuo įpročių keitimo galima nemažai sutaupyti.
Lietuvoje gyventojai gali naudotis tiek ESO savitarna, tiek tiekėjų programėlėmis – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ sukurta „EnergySmart“, „Enefit Lietuva“. Aplikacijos leidžia stebėti vartojimą, lyginti su praeitimi ar net kaimynais, o svarbiausia – padeda suvokti, kur slypi energijos švaistymas.
Dažnai pamirštama, kad ir elektros energiją naudoja ir mūsų namuose esantis apšvietimas. J. Astafjev savo namuose pastebėjo, kad tai sudaro apie 10–15 proc. viso elektros suvartojimo. Taigi, perėjus prie ekonomiškų lempučių, sąskaita gerokai sumažėjo.
A. Vaitulevičė siūlo ir kitus paprastus sprendimus – naudokite natūralią šviesą, neapkraukite langų, reguliariai nuvalykite šviestuvus. Kiemuose ar laiptinėse naudokite šviestuvus su judesio davikliais. Ir, žinoma, atjunkite iš elektros tinklo tai, ko nenaudojate – net išjungti įrenginiai gali eikvoti energiją, jei paliekami įjungti į lizdą.
