Šiandien išmaniųjų telefonų rinka jau mažai ką stebina. Kainos auga, funkcijų daugėja, tačiau reali nauda dažnai išlieka panaši – skambučiai, žinutės ir tos pačios programėlės, kurias naudojome ir prieš kelerius metus.
Dar visai neseniai už kelis šimtus eurų buvo galima įsigyti patikimą įrenginį ilgesniam laikui. Dabar už tokią sumą dažniausiai siūlomi tik paprastesni modeliai, o flagmanų kainos perkopė tūkstančio eurų ribą ir daugeliui tapo rimtu finansiniu sprendimu.
Kai sugedo senasis telefonas, teko rinktis: pirkti naujausią išmanųjį modelį ar grįžti prie paprasto mygtukinio telefono. Sprendimas nebuvo lengvas, nes kartu tai tapo ir požiūrio į technologijas klausimu.
Išmanusis žadėjo patogumą, socialinius tinklus ir visą įprastą skaitmeninę aplinką. Tačiau paprastas telefonas viliojo tuo, ko dažnai trūksta – ramybe, ilga baterijos veikimo trukme ir mažesne priklausomybe nuo nuolatinių pranešimų.
Kainų skirtumas taip pat vertė susimąstyti. Maždaug tūkstančio eurų suma už naują modelį atrodė ne tik kaip investicija į įrenginį, bet ir kaip simbolinis mokestis už dalyvavimą nesibaigiančiose technologijų lenktynėse.
Apsilankymas oficialiame salone galutinai pakeitė mano nuomonę. Pajutau, kad dėmesys skiriamas ne tiek kliento poreikiams, kiek papildomų paslaugų ir priedų pardavimui. Siūlymai įsigyti draudimą, aksesuarų komplektus ar kitas paslaugas buvo pateikiami kaip būtinybė, o ne pasirinkimas.
Kai paklausiau, ar galiu įsigyti tik patį telefoną be papildomų pasiūlymų, atsakymas buvo gana šaltas – esą tektų laukti kelis mėnesius. Tą akimirką supratau, kad nesijaučiu vertinamas kaip klientas.
Visai kitokia patirtis laukė mažoje technikos parduotuvėje. Ten, be jokio spaudimo, išsirinkau paprastą mygtukinį telefoną už mažiau nei 50 eurų, o pardavėjas dar pasiūlė atminties kortelę ir automobilinį įkroviklį.
Praėjus mėnesiui galiu pasakyti, kad sprendimas buvo teisingas. Atsikračiau nuolatinio pranešimų srauto, bereikalingo naršymo ir jausmo, jog privalau būti pasiekiamas kiekvieną sekundę.
Pastebėjau, kad pokalbiai tapo kokybiškesni, vakarienės – ramesnės, o dėmesys žmonėms – tikresnis. Nebeliko impulso kas kelias minutes tikrinti ekraną.
Didelis privalumas – baterija. Telefonas veikia kelias dienas ar net savaitę be papildomo įkrovimo, todėl dingo įtampa dėl išsikraunančio akumuliatoriaus.
Taip pat neliko baimės sudaužyti brangų įrenginį. Paprastas telefonas tapo įrankiu, o ne brangiu aksesuaru, kurį reikia saugoti lyg trapų daiktą.
Žinoma, tam tikrose situacijose išmanusis telefonas būtų patogesnis – pavyzdžiui, navigacijai ar greitai informacijos paieškai. Tačiau kasdienėje rutinoje paprastumas suteikė daugiau vidinės ramybės nei pažangiausios funkcijos.
Galbūt esmė slypi ne pačiuose įrenginiuose, o mūsų santykyje su jais. Telefonas yra tik priemonė, o sprendimas, kiek vietos jam skirti savo gyvenime, priklauso tik nuo mūsų pačių.
