Mažieji reaktoriai ar atsinaujinanti energetika? Kas kurs, kur ir kaip saugos branduolinį paveldą? Apie visa tai, jau vasario 4 dieną 14:00 val. Energetikos ir technikos muziejuje.
Renginio metu bus pristatytas Ignalinos atominės elektrinės maketo simuliatorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo darbuotoja dr. Linara Dovydaitytė skaitys paskaitą apie tai ką rodo ir slepia atominiai eksponatai muziejuje, o diskusijoje „Branduolinės energetikos ateitis, iššūkiai ir galimybės“ dalyviai, energetikos ekspertai, kalbės apie naujo energetikos ciklo pradžią ir branduolinį paveldą.
Branduolinis paveldas
Lietuva jau turi branduolinės energetikos valstybės pamatus ir patirtį, o branduolinio ciklo valdymas taip pat gali virsti į naujos kartos branduolinės energetikos etapą, todėl Ignalinos atominės elektrinės vadovas Linas Baužys ragina įbranduolinio ciklo valdymą pasižiūrėti holistiškai.
„Šiuo metu Lietuva yra paskutiniame šio ciklo etape – tvarkome branduolinės veiklos palikimą, o kiekvieno etapo pabaiga yra naujo etapo arba naujo ciklo pradžia. Šiuo metu Ignalinos atominės elektrinės tvarkymas kelia unikalius iššūkius, į kuriuos galime pasižiūrėti taip pat, kaip į galimybes. Išsaugoti Ignalinos atominės elektrinės objektą galima ne tik kaip paveldą, bet ir kaip platformą ateities projektams, kurie atitiktų ekonominius, technologinius ir visuomenės poreikius – kai kurių pastatų ir infrastruktūros konversija gali turėti ne tik žalios pievelės, bet ir pramogų parko, sporto komplekso, dronų arenos ar net naujos kartos atominė elektrinės ateities viziją“, – svarsto L. Baužys.
Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas pritaria, kad branduolinis paveldas ir jo išsaugojimas yra visiškai nauja tema.
„Branduolinio paveldo įprasminimas prisideda mažinant kultūrinę, socialinę ir ekonominę atskirtį, jungiant bendruomenes, stiprinant atsparumą dezinformacijai. Todėl Ignalinos atominės elektrinės simuliatoriaus atidarymą Energetikos ir technikos muziejuje laikome dideliu pasiekimu, kuris praturtina muziejaus ekspoziciją ir branduolinį paveldą Lietuvoje“, – sako M. Bistrickas.
Ignalinos atominės elektrinės simuliatoriaus atidarymo renginyje doc. dr. L. Dovydaitytė skaitys paskaitą, skirtą Ignalinos atominės elektrinės maketui – nuo 1983 iki 2009 m. Lietuvoje veikusios branduolinės jėgainės trijų dimensijų modeliui. Įspūdingo dydžio, interaktyvus eksponatas buvo viena pagrindinių atrakcijų 1980 m. atidarytoje Sovietų Lietuvos pramonės pasiekimų parodoje.
„Anuomet eksponatas turėjo aiškią politinę užduotį propaguoti „taikųjį atomą“ ir įrašyti būsimą jėgainę į Šaltojo karo žemėlapį. Šiandien šį atominio kultūros paveldo objektą, kone atsitiktinai išlikusį iki mūsų dienų, saugo Energetikos ir technikos muziejus, kur jis naudojamas edukaciniais tikslais – vaizdžiai pristatyti branduolinės energijos gamybą. Tačiau maketą galima išvysti ir kitokiuose kontekstuose – Venecijos architektūros bienalėje, eksperimentinėje dokumentikoje ar HBO seriale „Černobylis“. Paskaitoje bus pristatyta turtinga atominio artefakto biografija, kuri leis atskleisti platesnę kultūrinę ir socialinę branduolinės pramonės istoriją Lietuvoje bei kintančias perspektyvas technologijų praeities, dabarties ir ateities atžvilgiu“, – sako doc. dr. L. Dovydaitytė.
Naujo etapo iššūkiai
Doc. dr. Linara Dovydaitytė moderuos diskusiją „Branduolinės energetikos ateitis, iššūkiai ir galimybės“. Diskusijoje bus svarstomi svarbiausios energetikos ateities gairės Lietuvoje ir Europos sąjungoje.
Anot Ignalinos atominės elektrinės vadovo, mažieji reaktoriai galėtų būti svarbus sprendimas, kuris leistų ne konkuruoti, o harmoningai palaikyti Lietuvos energetikos sistemos sveikatą taip, kad vartotojai nepajaustų jokių negalavimų per skaudesnius kainos svyravimus, kai turime mažiau saulės ar vėjo. Tai būtų tvarus žingsnis į ateitį, užtikrinantis stabilų ir patikimą energijos tiekimą tiek Lietuvos vartotojams, tiek pradedant Lietuvos kaip elektros energiją eksportuojančios šalies ateitį.
Branduolinės energetikos inžinierius Adomas Lukenskas pastebi, kad kol kas Europos sąjungoje yra aktyviai diskutuojama dėl mažųjų reaktorių. Jie turi daug privalumų (energinis saugumas, ekonominis naudingumas ir t.t.), tačiau oponentai visada pamini ir tokių reaktorių trūkumus. Kaip vieną iš jų nurodo standartizuoto modulinio reaktoriaus dizaino nebuvimą. Dėl to skirtingų tipų reaktoriai gali kaupti skirtingų tipų radioktyvias atliekas, kurių tvarkymui taikomi skirtingi reikalavimai.
„Nėra ir bendrų Europos sąjungos gairių. Įvairios valstybės turi savo energetikos kryptį, todėl bet kuriai vienai šaliai būtų sunku pasigaminti tokio tipo reaktorių. <..> Kadangi didieji reaktoriai pagamina milžinišką kiekį energijos, jiems taikoma masto ekonomikos modelis. Mažųjų reaktorių esmė būtų decentralizavimas, tai reiškia, kad serijiniu būdu gaminant reaktorius galima būtų sumažinti vieneto kainą. Taigi, iki tol kol nėra vieno dizaino ir gamyklų, kurios štampuotų šiuos reaktorius jų ekonominis patrauklumas yra labai minimalus”, – pastebi A. Lukenskas.
