Mažosios bendrijos atsidūrė kryžkelėje: verslo konfederacija priešinasi pokyčiams

Seimo nariams svarstant mažinti verslo formų skaičių ir atsisakyti mažųjų bendrijų (MB), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) skelbia kategoriškai nepritarianti tokioms iniciatyvoms. 

Parlamentarai teigė, kad verslininkai vis dažniau steigia mažąsias bendrijas, siekdami mokėti mažesnius mokesčius.

Tuo metu LVK argumentuoja, kad ši teisinė forma leidžia lanksčiai vykdyti verslą, todėl baiminamasi, kad už iniciatyvos keisti tvarką slepiasi noras pradėti dar vieną mokesčių reformą.

„Nuo sausio 1 d. buvo ne tik padidinti mokesčiai, bet ir atsirado pelno mokesčio lengvata naujai steigiamiems juridiniams asmenims. Tai ir paskatino mažųjų bendrijų steigimąsi“, – pranešime cituojamas LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

„Jei norime įvertinti pakeitimų poveikį, pagyvenkime su nauju reguliavimu bent 2 metus ir tuomet atlikime vertinimą. Tačiau nepraėjo nė mėnuo ir jau pasigirdo šnekos apie naują mokesčių reformą“, – teigė jis.

Asociacijos nuomone, teisinių formų įvairovė pirmiausia yra svarbi tam, kad leistų verslą vystantiems gyventojams suderinti savo veiklą su geriausiai tam tinkančiu teisiniu režimu. 

Pasak LVK, mokestiniai skirtumai tarp verslo formų – atskira problema, kurią verta nagrinėti tik sutarus, kad teisinis lankstumas yra privalumas, o ne trūkumas.

Kaip rašoma pranešime, MB – patogi, gyventojams lanksti teisinė forma, nes ji greitai įsteigiama, nereikalauja įstatinio kapitalo, apriboja veiklos atsakomybę, leidžia lanksčiau įnešti turtą ir išmokėti atlygį jos nariams pagal jų indėlį į veiklą. 

LVK teigimu, MB atsiradimas taip pat labai išskaidrino smulkųjį verslą ir reikšmingai prisidėjo prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.

„Ši forma turi daug daugiau privalumų, kurie neapsiriboja tik mokesčiais. Deja, norintys visur matyti mokesčių vengimą, mato kelis šimtus naujai įsteigtų mažųjų bendrijų šiais metais ir bando visus įtikinti, kad tai susiję tik su mokestiniu arbitražu, nors užmiršta, kad Seimo sprendimai ir paskatino mažųjų bendrijų steigimąsi“, – svarsto A. Romanovskis.

LVK taip pat kritiškai vertina retoriką, kad kelių šimtų MB steigimasis tampa pagrindu kalbėti apie tariamą verslininkų „piktnaudžiavimą“.

„Tuo metu mokestinėje sistemoje vis dar egzistuoja kitos verslo formos, kaip, pavyzdžiui, verslo liudijimai, pagal kuriuos mokamas gyventojų pajamų mokestis yra praktiškai nulinis, o atvejų, kai vengiama mokėti socialinio draudimo išmokas – apstu. Tačiau tai nesusilaukia tokio politikų susidomėjimo, kaip mažosios bendrijos“, – tikina asociacija.

Dėl šių priežasčių, LVK skelbia raginanti politikus išmintingai pasverti verslo formų įvairovės teikiamus privalumus.

Kaip anksčiau skelbė portalas „Verslo žinios“, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) planuoja netrukus kurti darbo grupę, kuri svarstys galimybes mažinti šalyje veikiančių verslo formų skaičių, atsisakant MB.

Anot iniciatorių, tarp kurių – ir komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, idealus sprendimas būtų turėti tris verslo formas – akcinę bendrovę (AB), uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ir trečiąją verslo formą, skirtą vykdantiems individualią veiklą.

ELTA primena, kad nuo šių metų sausio taip pat įsigaliojo pernai birželio Seimo priimta mokesčių pertvarka.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.