Japonijos mokslininkų komanda, tyrinėjusi senovinius nuosėdinius sluoksnius Hokaido saloje, aptiko mikroskopinių fosilijų, kurios atskleidžia iki šiol nežinotų faktų apie Ramiojo vandenyno raidos ir klimato istoriją. Milijonus metų išgulėję skruzdėlytės dydžio organizmų likučiai tapo svarbiu įrodymu, kaip keitėsi vandenyno srovės ir kokiais keliais gyvūnai migravo tarp Tolimųjų Rytų ir Šiaurės Amerikos pakrančių.
Tyrėjų komanda, vadovaujama Kumamoto universiteto mokslininkų, Japonijoje aptiko mikrofosilijų – smulkių, plika akimi beveik nematomų suakmenėjusių organizmų. Šie radiniai atskleidžia, kokie procesai vyko Ramiajame vandenyne maždaug prieš 5 milijonus metų.
Atradimas apima mažuosius kriaukliakojus – mikroskopinius vėžiagyvius, tarp kurių identifikuota ir visiškai nauja rūšis. Šių skruzdėlytės dydžio organizmų fosilijos suteikia unikalią galimybę suprasti, kaip šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje tuo metu keitėsi vandenynų cirkuliacija ir kokiais maršrutais migravo senovinės jūrų gyvūnijos atstovai.
Atradimas Hokaide keičia žinias apie Ramųjį vandenyną
Milimetrinio dydžio mikrofosilijos aptiktos nuosėdose Hokaido saloje, Takikavos geologinėje formacijoje. Tai nedideli, į krevetes panašūs organizmai, uždaryti tvirtose kriauklėse. Išsami jų formos ir išsidėstymo analizė leido mokslininkams aprašyti iki šiol nežinotą gentį, kuriai suteiktas pavadinimas Woodeltia sorapuchiensis.
Tokie vėžiagyviai – puikūs senovinių jūrų aplinkų rodikliai. Kiekvienai rūšiai būdingi tam tikri gylio ir temperatūros „reikalavimai“, todėl jų fosilijos veikia kaip savotiški biologiniai „įrašai“ apie tai, kokios sąlygos kadaise vyravo vandenynuose.
Mokslininkų teigimu, naujoji gentis seniau gyveno Japonijos regione esant švelniam, vidutinių platumų klimatui ankstyvajame miocene. Ankstyvajame pliocene Woodeltia jau buvo prisitaikiusi prie šaltesnių Hokaido vandenų. Woodeltia sorapuchiensis laikoma svarbia genties rūšimi, liudijančia šios grupės prisitaikymą prie šaltų aplinkų ir jos migraciją Ramiojo vandenyno šiaurinėmis pakrantėmis iki Šiaurės Amerikos krantų.
Naujai aprašytoji Woodeltia gentis artimai gimininga rūšims, aptiktoms tolimuose Ramiojo vandenyno regionuose. Tai rodo, kad prieš milijonus metų vandens organizmai galėjo migruoti didžiuliais atstumais, sekdami tuo metu aktyvias vandenyno sroves.
Pasak Kumamoto universiteto Vandens ciklo, jūrų aplinkos ir stichinių nelaimių valdymo centro docento Gengo Tanakos, šie radiniai rodo, kad šiaurinio Ramiojo vandenyno cirkuliacijos modeliai buvo daug dinamiškesni, nei manyta anksčiau. Mikroskopinės fosilijos tampa tiesioginiu biologiniu įrodymu, jog jūriniai keliai, jungę šiaurinius Ramiojo vandenyno regionus, buvo aktyvūs jau prieš kelis milijonus metų.
Paleontologiniai tyrimai, apimantys net ir mikroskopinius organizmus, padeda geriau suprasti didelio masto procesus – vandenynų cirkuliaciją ir klimato kaitą. Tokie darbai leidžia atkurti Žemės klimato ir vandenynų istoriją bei tiksliau prognozuoti būsimus pokyčius.
