Karštuoju metų laiku veido prakaitavimas daugeliui tampa ne tik diskomforto, bet ir psichologinio nepatogumo priežastimi. Ypač tiems, kurie linkę į gausų prakaitavimą, vasara gali virsti išbandymu. Gydytojai aiškina, kada toks simptomas yra visiškai normalus, o kada gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Nors veido prakaitas dažniausiai siejamas su aukšta temperatūra ar fiziniu krūviu, kai kuriais atvejais jis pasireiškia net ir be aiškios priežasties. Jei tai kartojasi dažnai ir intensyviai, gali būti, kad žmogus serga hiperhidroze – būkle, kai prakaito liaukos veikia pernelyg aktyviai. Šis sutrikimas paveikia nuo 2 iki 5 proc. žmonių, o prakaitas gali išsiskirti 4–5 kartus gausiau nei įprastai.
Hiperhidrozė dažniausiai apima veidą, galvos odą, pažastis, delnus ar pėdas – vietas, kuriose yra daugiausia prakaito liaukų. Ji gali būti pirminė, susijusi su genetika, arba antrinė – atsiradusi dėl kitų ligų ar vartojamų vaistų.
Dažniausios gausaus veido prakaitavimo priežastys
Hiperhidrozę gali paskatinti karštis, didelė drėgmė, aštrus maistas, net nedidelis fizinis krūvis ar emocinės būsenos – stresas, nerimas, baimė. Tyrimai rodo, kad 30-50 proc. sergančiųjų turi šeiminį polinkį šiam sutrikimui.
Antrinė hiperhidrozė gali atsirasti dėl įvairių sveikatos problemų – širdies ligų, insulto, onkologinių susirgimų, diabeto, menopauzės ar nugaros smegenų traumų. Taip pat ji gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis.
Pavyzdžiui, apie penktadalis bupropioną vartojančių pacientų patiria stiprų prakaitavimą. Panašiai veikia ir kai kurie migrenos vaistai, nereceptiniai nuskausminamieji, tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, bei opioidai.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei veidas prakaituoja nuolat, net ir ramybės būsenoje, arba kartu atsiranda kitų simptomų – svorio kritimas, širdies plakimas, karščio bangos, būtina pasitarti su gydytoju. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnes ligas, todėl svarbu atlikti reikiamus tyrimus.
Jei prakaitavimą sukelia kita liga, gydant pagrindinę priežastį, problema gali išnykti savaime. Kitais atvejais taikomi įvairūs metodai:
- Specialūs antiperspirantai veidui. Jie dažniausiai turi aliuminio chlorido arba chlorhidrato, kurie susiaurina poras ir mažina prakaito išsiskyrimą. Vis dėlto jie gali dirginti jautrią veido odą.
- Anticholinerginiai vaistai. Šie preparatai mažina prakaitavimą visame kūne, tačiau juos galima vartoti tik gydytojo nurodymu.
- Botulino toksino injekcijos. Botoksas blokuoja nervinius signalus prakaito liaukoms ir gali padėti 6–12 mėnesių. Tiesa, gali pasireikšti šalutinis poveikis – pavyzdžiui, laikinas kaktos raumenų paralyžius.
- Psichiatrijoje vartojami vaistai. Beta adrenoblokatoriai, kurie slopina adrenalino poveikį, padeda sumažinti nerimo sukeltus fizinius simptomus, tarp jų ir prakaitavimą.
- Jonoforezė. Procedūra, kai per vandenį leidžiama silpna elektros srovė, veiksmingesnė rankoms, pėdoms ir pažastims, bet rečiau taikoma veidui.
- Chirurginis gydymas. Kraštutiniais atvejais gali būti atliekama operacija, pašalinant prakaito liaukas arba blokuojant jas veikiančius nervus.
Gydytojai pataria vengti aštraus maisto, riboti kofeiną, rinktis kvėpuojančius drabužius ir galvos apdangalus, o vasarą – vengti tiesioginės saulės spindulių vidurdienį. Reguliarus veido valymas ir drėkinimas taip pat padeda palaikyti odos pusiausvyrą.
