Tarptautinė mokslininkų komanda atliko didelio masto tyrimą, kuris atskleidė, jog daug jaunų žmonių Afrikoje, ypač į pietus nuo Sacharos esančiose šalyse, gali sirgti visai kitu nei anksčiau manyta diabeto tipu. Nors šie pacientai dažnai diagnozuojami kaip sergantys pirmojo tipo diabetu, paaiškėjo, kad daugelis jų neturi įprastų autoimuninių žymenų, būdingų šiai ligai.
Tai gali reikšti, kad jie serga ne autoimuniniu, o nauju, iki šiol mažai ištirtu diabeto variantu. Toks atradimas gali iš esmės pakeisti, kaip šiose šalyse diagnozuojamas ir gydomas diabetas.Tyrimas buvo paskelbtas prestižiniame mokslo žurnale, o jo išvados jau sulaukė plataus atgarsio medicinos bendruomenėje.
Tyrėjai išnagrinėjo beveik devynių šimtų jaunuolių duomenis, surinktus Kamerūne, Ugandoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Vėliau šie rezultatai buvo palyginti su duomenimis iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur buvo analizuojamos tokio paties amžiaus žmonių grupės.
Neįprasti duomenys keičia supratimą apie diabetą
Vienas svarbiausių tyrimo atradimų, net 65 procentai jaunų žmonių, kuriems Afrikoje buvo diagnozuotas pirmojo tipo diabetas, neturėjo vadinamųjų salelių autoantikūnų. Šie biologiniai žymenys dažniausiai randami žmonių, sergančių autoimuniniu diabetu, kraujyje. Jie rodo, kad organizmo imuninė sistema puola ir naikina insulino gamybą vykdančias kasos ląsteles.
Kai salelių autoantikūnų nėra, kyla pagrįstas įtarimas, kad ligos kilmė gali būti visiškai kitokia nei įprasta. Tokiu atveju diabetas nebūtinai atsiranda dėl imuninės sistemos veiklos, o jo eiga, pasekmės ir gydymo būdai gali reikšmingai skirtis. Pasak tyrimo bendraautorės, profesorės Danos Dabelea iš Kolorado visuomenės sveikatos mokyklos, šis atradimas atveria naujas galimybes tiksliau diagnozuoti diabetą ir taikyti geriau pritaikytą gydymą.
Genetinis pėdsakas, tai ryšys tarp Afrikos ir JAV?
Dar viena svarbi tyrimo dalis buvo genetinės rizikos analizė. Mokslininkai nustatė, kad ir Jungtinėse Valstijose gyvenantys afrikietiškos kilmės asmenys dažnai neturi tų pačių autoimuninių požymių kaip baltaodžiai amerikiečiai. Tarp juodaodžių pacientų, kuriems buvo diagnozuotas pirmojo tipo diabetas, net penkiolikai procentų taip pat nebuvo nustatyta autoantikūnų, o jų genetinis rizikos indeksas buvo žemas. Tai labai panašu į tai, kas pastebėta tarp Afrikos jaunuolių.
Tuo tarpu baltaodžiai amerikiečiai, net ir neturėdami matomų autoantikūnų, dažnai turėjo genetinius požymius, susijusius su autoimuniniu diabetu. Šis skirtumas leidžia manyti, kad egzistuoja tam tikras paveldimumo arba protėvių ryšys, kuris lemia, jog afrikietiškos kilmės žmonės gali turėti visiškai kitokį diabeto potipį.
Reikia naujo požiūrio į diagnozavimą ir gydymą
Dabelea pabrėžė, kad tokie rezultatai rodo būtinybę persvarstyti ligos diagnozavimo metodus, ypač dirbant su įvairių kilmių pacientais. Jei pirmojo tipo diabetas gali būti ne autoimuninis, vadinasi, dabartinės klasifikacijos ir gydymo gairės gali būti netinkamos tam tikroms žmonių grupėms. Tai ypač svarbu šalyse, kuriose sveikatos priežiūros ištekliai riboti, o klaidingos diagnozės gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Be to, skirtingos ligos kilmės supratimas leidžia ieškoti naujų prevencijos strategijų. Jei pavyks geriau suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto šis netipinis diabeto tipas, galima bus kurti veiksmingesnius metodus, kaip užkirsti tam kelią ar jį valdyti nuo pat pradžių.
Tyrimų reikšmė neapsiriboja vien Afrika
Nors pagrindinis tyrimas buvo atliktas Afrikos žemyne, jo rezultatai turi pasaulinę reikšmę. Tai vienas pirmųjų kartų, kai naudojant vienodus laboratorinius tyrimus ir genetinius metodus buvo tiriamos skirtingose aplinkose gyvenančios žmonių grupės. Tai padeda geriau suprasti, kaip aplinka, paveldimumas ir gyvenimo sąlygos gali paveikti ligos atsiradimą.
Šis atradimas yra ne tik mokslinis pasiekimas, bet ir praktinis signalas sveikatos priežiūros specialistams, tai vienoda diagnozė dar nereiškia, kad visi pacientai serga ta pačia liga. Todėl būtina atsižvelgti į individualius biologinius skirtumus ir koreguoti gydymo strategijas, kad jos būtų veiksmingos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo kilmės ar gyvenamosios vietos.
Tolesni tyrimai gali atskleisti dar daugiau paslėptų ligos potipių ir padėti sukurti personalizuotą mediciną, kuri bus tikslesnė, humaniškesnė ir veiksmingesnė visiems sergantiesiems.
