Meditacija – tai sąmoningas dėmesio sutelkimas į dabartį, dažniausiai pasitelkiant kvėpavimą kaip pagrindinį įrankį. Tai pasaulyje plačiai taikoma praktika, kurios metu stengiamasi nutildyti mintis, atpalaiduoti kūną ir pasiekti vidinę ramybę.
Siekiant išnagrindėti meditacijos poveikį mūsų kūnui ir protui, pastaruoju metu buvo atlikta daugybė ilgai trunkančių ir milžiniškų investicijų reikalaujančių tyrimų, kurie davė įtikinamus meditacijos naudą patvirtinančius rezultatus.
Smalsūs mokslininkai ilgą laiką stebėjo budistus ir kompiuterinės tomografijos būdu fiksavo jų smegenų veiklą. Tokiu būdu siekė pakeisti pragmatišką vakariečių požiūrį. Tyrimų išvados teigia, kad, priešingai nei mums gerai žinomi koncentracijos ir atsipalaidavimo pratimai, meditacija ne tik padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti, bet ir kur kas giliau bei ilgiau veikia mūsų nervų sistemą.
Meditacija – ne tik atsipalaidavimas
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad meditacija sukelia reikšmingus pokyčius smegenų veikloje. Kai medituojame, mūsų sąmonė perkeliama į savotišką tarpinę būseną – tarp miego ir budrumo. Įdomu tai, kad mūsų smegenys skleidžia skirtingas bangas priklausomai nuo to, ką veikiame. Dienos metu, kai esame aktyvūs, mūsų smegenys veikia beta bangų režimu. Tačiau meditacijos metu šis režimas pasikeičia į alfa bangų režimą, kuris siejamas su didesniu atsipalaidavimu ir kūrybiškumu.
Meditacija – tai ne tik atsipalaidavimas, bet ir galingas įrankis mūsų smegenims. Mokslininkai nustatė, kad meditacijos metu smegenų veikla patiria reikšmingų pokyčių. Perėję į alfa bangų režimą, mes ne tik jaučiamės ramiau, bet ir geriname savo dėmesio koncentraciją, kūrybiškumą bei emocinę pusiausvyrą.
Perėjimas į meditacinę būseną skatina susikaupimą ir energijos antplūdį. Šios būsenos metu smegenys aktyviai gamina medžiagas, veiksmingai kovojančias su stresu. Ilgalaikė meditacijos praktika gali atverti duris į dar gilesnes sąmonės būsenas, tokias kaip teta būsena, kuri siejama su kūrybiškumu ir vaizduote. Nors panašią būseną gali sukelti ir kai kurios narkotinės medžiagos, tokios kaip LSD, tik ilgametė meditacijos patirtis leidžia saugiai ir sąmoningai pasiekti tokį lygį.
Kokie yra meditacijos tipai?
Yra daugybė skirtingų meditacijos tipų, tačiau dažniausiai sutiksime šiuos:
- Atminties meditacija: kuomet susikaupiama į vieną objektą, pavyzdžiui savo asmeninę mantrą ar kvėpavimo procesą.
- Į skirtingas kūno dalis susitelkianti meditacija: jūsų dėmesys sutelkiamas į skirtingas kūno dalis bei jų atpalaidavimą.
- Meilės ir gerumo meditacija: ugdote meilės ir gerumo jausmus sau ir kitiems, kas yra vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių meditacijos būdų norint pagerinti savo emocinę būseną, sumažinti stresą ir ugdyti empatiją.
- Vaikščiojimo meditacija: visas jūsų dėmesys sutelkiamas į savo kūno judesius vaikštant. Pavyzdžiui nukreipiate dėmesį į tai kaip koja paliečia žemę ar eidami jaučiate kaip vėjas švelniai pučia jums į veidą.
Pirmosios meditacijos pergalės po kelių savaičių
Meditacija – tai kelionė, o ne tikslas. Nereikia skubėti ir tikėtis iš karto pasiekti puikių rezultatų. Reguliari praktika pamažu padės jums atrasti vidinę ramybę. Jau po kelių savaičių pajusite, teigiamą kūno reakciją į meditaciją: sumažės įtampa, pagerės kraujotaka, o kvėpavimas taps ramesnis bei gilesnis.
Meditacija slopina stresą ir agresiją
Remdamasis įrodymais pagrįsta medicina, gydytojas Jon Kabatt-Zin sukūrė programą „Mindfulness Based Stress Reduction“, kurią įgyvendina daugiau nei 300 JAV sveikatos priežiūros įstaigų. Ši programa, skirta mažinti stresą dėmesio koncentracijos pratimais, remiasi įsitikinimu, kad ieškant vidinės ramybės, aktyvuojamos mūsų kūno savigydos mechanizmai. Dviejų dešimtmečių patirtis su daugiau nei 12 000 programos dalyvių patvirtino šios programos veiksmingumą.
Panašūs meditacijos metodai taikomi ne tik gydymo įstaigose, bet ir netradicinėse aplinkose. Pavyzdžiui, Luizianos valstijos kalėjimai įtraukė meditaciją į savo reabilitacijos programas. Taip pat, 1999 metais, Vokietijoje, Eseno klinikoje, meditacija buvo įtraukta į natūraliosios medicinos gydymo planą. Vienas iš populiariausių metodų yra „Body Scan“, kurio metu dėmesys sutelkiamas į skirtingas kūno dalis bei meditacijos poveikį joms.
Manyti, kad meditacija yra tik magiškas žodis „Om“, kuris išspręs visas jūsų problemas, būtų per daug paprasta. Kelias į vidinę ramybę reikalauja laiko ir pastangų. Po pirmo karto galite pasijusti net labiau suirzę, tačiau nenusiminkite – tai yra normalu. Svarbiausia – nepasiduoti ir tęsti praktiką.”
Meditacija – galingas streso bei agresijos mažinimo įrankis
Meditacija yra galingas įrankis, padedantis valdyti stresą ir agresiją. Žemiau pateiksime keletą būdų, apibūdinančių jos poveikį mūsų organizmui.
- Dėmesio sutelkimas į esamą akimirką: meditacijos metu mokomės sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką, nepasinerdami į praėjusio ar būsimo laiko apmąstymus. Dėmesio koncentravimas padeda nutraukti negatyvių minčių ciklą, dažniausiai esantį mūsų pagrindine streso ir agresijos priežastimi.
- Emocijų valdymas: nuolatinis meditavimas padeda geriau pažinti savo emocijas ir reaguoti į jas ne impulsyviai, o sąmoningai. Tai suteikia galimybę patiems valdyti savo stresą ir pyktį, užuot leidus jiems valdyti mus.
- Fiziologinių reakcijų reguliavimas: reguliari meditacija gali sumažinti streso hormonų lygį organizme ir aktyvuoti organizmo atsipalaidavimo reakciją. Tai padeda sumažinti mūsų fiziniame kūne pasireiškiančius streso simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies ritmas ar raumenų įtampa.
- Empatijos didinimas: jeigu dar nežinojote, meditacija padeda ugdyti empatiją – gebėjimą suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas. Tai musm suteikia galimybę pirmiausiai stengtis suprasti kitų jausmus ir tik vėliau reaguoti.
- Geresnė savijauta: kasdienė meditacija gali pagerinti bendrą savijautą, padidinti pasitikėjimą savimi ir sumažinti depresijos simptomus. Tai padeda geriau susidoroti su stresu ir agresija ir kylančia agresija.
Kaip pradėti medituoti?
Norite patirti meditacijos naudą patys? Tuomet žemiau pateiksime keletą patarimų kaip pradėti medituoti ir kaip šį proto nuraminimo procesą atlikti teisingai, kad pasiektumėte puikių rezultatų.
- Raskite ramų kampelį: pasirinkite vietą, kur jusų niekas netrukdytų. Taip pat išsijunkite visų, jus galinčių tirkdyti prietaisų garsus, pavyzdžiui telefono, išmaniojo laikrodžio bei kitus.
- Atsisėskite ar atsigulkite jums patogioje padėtyje: svarbu, kad jūsų kūnas būtų atsipalaidavęs.
- Sutelkite dėmesį į kvėpavimą: stebėkite savo įkvėpimus ir iškvėpimus.
- Nesistenkite sustabdyti minčių: mintys visada kils, tiesiog stebėkite jas ir leiskite joms praeiti.
- Būkite kantrūs: meditacija reikalauja praktikos, todėl nesitikėkite iš karto pamatyti rezultatų. Pirmuosius rezultatus galite pajausti jau po kelių savaičių.
Ką dar svarbu žinoti?
- Meditacija nėra stebuklinga piliulė: Ji reikalauja reguliarios praktikos, kad būtų efektyvi.
- Ieškokite kvalifikuoto mokytojo: Jei turite klausimų ar susiduriate su sunkumais, mokytojas gali padėti.
- Būkite kantrūs ir atviri: Meditacija yra kelionė, o ne tikslas.
Apibendrinant galime teigti, jog meditacija – tai galingas įrankis, galintis padėti pagerinti jūsų gyvenimo kokybę. Jei norite sumažinti stresą ir agresiją – pabandykite įtraukti meditaciją į savo kasdienybę jau šiandien!
