Iš pirmo žvilgsnio medžialapės hortenzijos „Annabelle“ ir „Strong Annabelle“ atrodo labai panašios. Tačiau atidžiau stebint krūmų augimą ir elgesį sode, išryškėja keli svarbūs skirtumai, kurie padeda pasirinkti tinkamą priežiūrą ir genėjimo būdą.
Medžialapės hortenzijos „Annabelle“ ir „Strong Annabelle“: kuo jos skiriasi?
„Annabelle“ vertinama dėl itin didelių ir dekoratyvių žiedynų, tačiau jos ūgliai dažnai būna lankstesni. Dėl to po smarkesnio lietaus ar vėjo krūmas neretai išgula. Be to, ši veislė linkusi augti į plotį ir gali plėstis po žeme, todėl laikui bėgant užima vis daugiau vietos.
„Strong Annabelle“ (dar vadinama „Incrediball“) pasižymi standesniais ūgliais, kurie geriau išlaiko didelius žiedynus. Krūmo forma paprastai būna stabilesnė, jis rečiau išvirsta, nors per stiprias liūtis ir šiai veislei kartais prireikia atramų.
Nors abi hortenzijas galima auginti panašiai, klasikinė „Annabelle“ dažniau pareikalauja atramų ir labiau apgalvoto genėjimo, kad krūmas būtų tvirtesnis.
Kaip genėti medžialapę hortenziją, kad ji gausiai žydėtų ir neišgultų?
Apie hortenzijų genėjimą sklando daug mitų: vieni krūmus kerpa labai žemai, kiti palieka aukštus stiebus. Iš tiesų svarbiausia ne vien genėjimo aukštis, o krūmo bendra būklė ir ūglių kokybė. Genint verta sutelkti dėmesį į tai, ką pašalinate ir ką paliekate.
Genint rekomenduojama:
- iškirpti visus negyvus ūglius (sausus, o perpjovus – baltus viduje);
- pašalinti plonus, silpnus atžalynus, nes jie neišlaikys didelių žiedynų;
- palikti tvirtesnius, maždaug pieštuko storio ūglius – jie laikomi vertingiausiais;
- senus, kelių metų ūglius galima šalinti prie pat žemės, kad atsirastų vietos naujiems.
Genėjimo aukštis dažniausiai pasirenkamas pagal norimą rezultatą:
- 20–30 cm – žiedynai būna didesni, bet padidėja rizika, kad krūmas išguls;
- 40–60 cm – žiedynai gali būti kiek smulkesni, tačiau krūmas paprastai būna stabilesnis.
Jei hortenzija po lietaus nuolat išgula, verta palikti aukštesnius ūglius. Tai dažnai sumažina problemą net ir nekeičiant augalo vietos. Papildomas privalumas – retesnis krūmas geriau vėdinasi, todėl sumažėja grybelinių ligų tikimybė.
Kaip padauginti medžialapę hortenziją sumedėjusiais ūgliais?
Dauginimas sumedėjusiais ūgliais – vienas paprasčiausių būdų gauti naujų augalų be papildomų išlaidų. Tokiu būdu galima greitai sutankinti gėlyną arba pasiruošti naujiems želdiniams.
Kaip pasigaminti auginius (vadinamuosius „sztobrus“):
- Pasirinkite sveiką, tvirtesnį ūglį.
- Padalinkite jį į atkarpas su 2–3 poromis pumpurų.
- Apatinį pjūvį darykite visai po pumpuru.
- Viršutinį pjūvį atlikite keliais centimetrais aukščiau pumpuro.
Apatinė auginio dalis formuoja šaknis, o viršutinė – lapus, todėl svarbu auginių neįsodinti „aukštyn kojomis“.
Ūglių įšaknijimas: trys veiksmingi būdai
Sudarius tinkamas sąlygas ir užtikrinus kontroliuojamą drėgmę, hortenzijų ūgliai dažnai sėkmingai įsišaknija. Skiriasi tik pasirinktas pagrindas: dirva, perlitas arba vanduo.
Tiesiai į gruntą (paprasčiausia). Auginį įsmeikite į žemę šalia krūmo, palaikykite drėgmę – dalis auginių prigis ir be papildomų priemonių.
Vazone arba perlite (dažniausiai veiksmingiausia). Naudokite lengvą, laidų substratą ir palaikykite pastovią drėgmę. Taip lengviau kontroliuoti sąlygas ir padidinti prigijusių auginių skaičių.
Vandenyje (mažiausiai stabili). Vandenį reikia dažnai keisti, nes greitai dauginasi bakterijos, o ūgliai gali pradėti pūti.
Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite, svarbiausia laikytis kelių taisyklių: nepasodinti auginių neteisinga kryptimi, užtikrinti nuolatinę, bet ne perteklinę drėgmę ir pasirūpinti, kad substratas gautų oro.
Reguliarus genėjimas – tai ne tik estetika. Jis padeda krūmui formuoti tvirtesnius ūglius, o žiedynai tampa didesni ir geriau matomi. Be to, praretintas krūmas geriau vėdinasi, todėl sumažėja ligų rizika, o kasmet atsiranda patikimos medžiagos naujiems augalams užsiauginti.
Dauginimas iš savo krūmų turi dar vieną privalumą: ilgainiui geriau suprantate, kaip augalas reaguoja į sąlygas ir priežiūros darbus, todėl visame sode lengviau pasiekti geresnių rezultatų.
