Kava žmonių kasdienybėje įsitvirtino prieš daugiau kaip 600 metų. Šiandien vienam žmogui per metus vidutiniškai tenka beveik du kilogramai kavos, o daugelis turi aiškių pageidavimų dėl pupelių mišinių ar paruošimo būdo. Kiek kavos išgeriame, nemaža dalimi lemia ir genetiniai veiksniai, susiję su smegenų atlygio sistema bei kofeino apykaita organizme.
Kava trumpam gali padidinti kraujospūdį, ypač jei paprastai jos nevartojate arba jei kraujospūdis jau ir taip yra aukštesnis. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad sergant hipertenzija ar rūpinantis širdies sveikata kavos būtina visiškai atsisakyti. Svarbiausia – saikas ir individualus vertinimas.
Todėl natūraliai kyla klausimai: kaip kava veikia kraujospūdį ir kiek jos galima gerti, jei kraujospūdis padidėjęs?
Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles širdžiai susitraukiant ir atsipalaiduojant. Jis matuojamas dviem skaičiais:
- Sistolinis kraujospūdis (pirmasis, didesnis skaičius) rodo, kokia jėga kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į organizmą.
- Diastolinis kraujospūdis (antrasis, mažesnis skaičius) rodo spaudimą, kai širdis atsipalaiduoja ir prisipildo kraujo.
Normalus kraujospūdis laikomas tuomet, kai sistolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 120 mm Hg, o diastolinis – mažesnis nei 80 mm Hg.
Jei kraujospūdžio matavimai nuolat siekia 140/90 mm Hg ar daugiau, kraujospūdis laikomas padidėjusiu (hipertenzija).
Savo kraujospūdžio rodiklius svarbu žinoti, nes hipertenzija dažniausiai nesukelia jokių aiškiai juntamų simptomų. Negydoma ar prastai kontroliuojama hipertenzija didina širdies infarkto ir insulto riziką, taip pat gali bloginti jau esantį inkstų ar širdies nepakankamumą.
Manoma, kad apie 31% suaugusiųjų turi padidėjusį kraujospūdį, o maždaug pusė jų apie tai net nežino. Iš tų, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos, maždaug 47% kraujospūdis vis tiek išlieka prastai kontroliuojamas.
Kaip kava veikia kraujospūdį?
Kofeinas, esantis kavoje, yra stimuliuojanti medžiaga, kuri kai kuriems žmonėms gali didinti širdies susitraukimų dažnį. Dėl to tam tikrais atvejais gali didėti širdies ritmo sutrikimų (aritmijų) rizika.
Kofeinas taip pat skatina antinksčius išskirti adrenaliną. Dėl adrenalino širdis plaka greičiau, o kraujagyslės linkusios susitraukti, todėl kraujospūdis gali padidėti.
Didžiausia kofeino koncentracija kraujyje paprastai pasiekiama maždaug po 30 minučių–2 valandų nuo kavos išgėrimo. Kofeino pusėjimo trukmė – apie 3–6 valandas, t. y. per šį laiką jo kiekis kraujyje sumažėja maždaug perpus.
Kiek laiko kofeinas veikia organizmą, priklauso nuo kelių veiksnių:
- amžiaus (vaikų kepenys mažesnės ir dar nevisiškai subrendusios, todėl kofeinas skaidomas lėčiau);
- genetikos (žmonės gali būti greiti arba lėti kofeino metabolizuotojai);
- įpročių (reguliariai kavą geriantys žmonės kofeiną dažnai „pašalina“ greičiau).
Kofeino poveikis kraujospūdžiui, gaunant jį su kava, kola, energiniais gėrimais ar šokoladu, gali skirtis. Tyrimų apžvalgos rodo, kad po suvartoto kofeino sistolinis kraujospūdis gali padidėti 3–15 mm Hg, o diastolinis – 4–13 mm Hg.
Poveikis priklauso ir nuo įprasto žmogaus kraujospūdžio lygio. Kraujospūdžio padidėjimas gali būti pavojingesnis tiems, kurie jau serga hipertenzija ir turi širdies ar kepenų ligų. Tokiais atvejais dėl kavos vartojimo verta pasitarti su gydytoju.
Kas dar yra kavoje?
Kavoje yra šimtai fitocheminių medžiagų – junginių, kurie lemia jos skonį, aromatą ir gali daryti įtaką sveikatai bei ligų rizikai.
Iš tų junginių, kurie gali būti susiję su kraujospūdžio reguliavimu, dažnai minimi melanoidinai. Manoma, kad jie gali prisidėti prie organizmo skysčių tūrio reguliavimo ir fermentų, dalyvaujančių kraujospūdžio kontrolėje, aktyvumo.
Dar vienas svarbus junginys – chinino rūgštis. Tyrimai rodo, kad ji gali padėti mažinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį, gerindama kraujagyslių sienelių būklę ir jų gebėjimą prisitaikyti prie kraujospūdžio svyravimų.
Ar kava gali sukelti hipertenziją?
Vienoje 13 tyrimų apžvalgoje, apėmusioje 315 000 žmonių, buvo vertintas ryšys tarp kavos vartojimo ir hipertenzijos rizikos.
Stebėjimo laikotarpiais hipertenzija išsivystė 64 650 dalyvių. Tyrėjai padarė išvadą, kad kavos vartojimas nėra susijęs su didesne rizika susirgti hipertenzija.
Analizuojant duomenis pagal lytį, išgeriamą kavos kiekį, kofeininę ir be kofeino kavą, rūkymą ar stebėjimo trukmę, ryšys tarp kavos vartojimo ir didesnės hipertenzijos rizikos vis tiek nebuvo nustatytas.
Vis dėlto pasitaikė keli išimtiniai atvejai: penki JAV atlikti ir septyni žemos kokybės tyrimai rodė mažesnę hipertenzijos riziką kavą vartojantiems asmenims, tačiau dėl prastesnės metodologinės kokybės šiuos rezultatus reikėtų vertinti atsargiai.
Atskiras Japonijoje atliktas tyrimas beveik 19 metų stebėjo daugiau nei 18 000 40–79 metų suaugusiųjų. Apie 1 800 jų turėjo ryškiai padidėjusį kraujospūdį (2–3 stadijos hipertenziją), kai sistolinis kraujospūdis siekė 160 mm Hg ar daugiau, o diastolinis – 100 mm Hg ar daugiau.
Šioje grupėje širdies ir kraujagyslių ligų (įskaitant infarktą ir insultą) sukelto mirštamumo rizika buvo maždaug dvigubai didesnė tiems, kurie gėrė du ar daugiau puodelių kavos per dieną, palyginti su kavos nevartojusiais žmonėmis.
Tuo tarpu tarp žmonių, kurių kraujospūdis buvo normalus arba tik šiek tiek padidėjęs (1 stadijos hipertenzija, sistolinis 140–159 mm Hg ar diastolinis 90–99 mm Hg), ryšio tarp kavos vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų sukeltos mirties nenustatyta.
Dažniausiai visiškai atsisakyti kavos nereikia. Vietoje to verta laikytis kelių principų:
- Žinokite savo kraujospūdžio rodiklius ir bendrą sveikatos būklę, taip pat atkreipkite dėmesį, kurie maisto produktai ir gėrimai turi kofeino. Įvertinkite ir kitus kraujospūdį didinančius veiksnius: paveldimumą, mitybą, suvartojamos druskos kiekį bei fizinį aktyvumą.
- Stebėkite individualią organizmo reakciją į kofeiną ir venkite jo prieš kraujospūdžio matavimą. Taip pat venkite kofeino antroje dienos pusėje, kad jis netrikdytų miego. Rinkitės saikingą vartojimą – iki keturių puodelių per dieną, prireikus dalį jų pakeičiant kava be kofeino.
- Jei sistolinis kraujospūdis siekia 160 mm Hg ar daugiau, o diastolinis – 100 mm Hg ar daugiau, apsvarstykite galimybę sumažinti kavos kiekį iki vieno puodelio per dieną ir pasitarkite su gydytoju.
