Prieš kelis metus skandalingasis „Da Vinčio kodas“ pasaulyje paskatino tūkstančius žmonių ieškoti slaptų kodų meno kūriniuose. Pasirodo, paieškos nėra naujiena – meno kūriniai jau šimtus metų kursto mokslininkų aistras.
Į taikinius gali patekti viskas: nuo piešinių uolose iki Jacksono Pollocko darbų. Vienas žymesnių „neaiškių paveikslų“ yra 1945 m. Renesanso dailininko Bronzino nutapyta „Veneros ir Kupidono alegorija“, su keliais personažais, kurių net negali įvardinti net istorikai.
Žinoma, dažniausiai tokios „paieškos“ taip ir neatneša aiškesnių rezultatų, tačiau kartais pavyksta rasti paslėptų simbolių, kodų ar net ištisų tekstų. Šiame straipsnyje supažindinsime su keletu paveikslų, kurių mįsles bando įminti tiek istorikai, tiek mokslininkai.
Giotto di Bondone: Šv. Pranciškaus gyvenimo scenos (20 nr.)
Neseniai mokslininkai, tyrinėjantys di Bondone freską, viename debesų rado velnio atvaizdą. Italų istorikė Chiara Frugoni pastebėjo debesyse paslėptą veidą kumpuota nosimi. Manoma, kad tai susiję su Viduramžių legenda, pasakojančia, kad keliaujančių į dangų sielų debesyse tykodavo velnias.
Leonardo da Vinci: „Mona Liza“
L. da Vinci kūriniai yra vieni tų, kurie susilaukia daugiausiai dėmesio. Ypatingai paslaptinga ir intriguojanti – Monos Lizos šypsena.
2010 m. Silvano Vinceti, nagrinėdamas paveikslą, Monos Lizos akyse rado paslėptų simbolių. Būtent dvi raidės – L ir V – paskatino dar daugiau kalbų, kad paveikslas iš tiesų yra pačio da Vinci autoportretas.
Giorgio Vasari: „Marciano mūšis“
Manoma, kad šis Vasari darbas yra raktas į seniai prarastus da Vincio kūrinius. Vasari buvo aistringas da Vinci gerbėjas, todėl savo darbuose nevengdavo užuominų į įvairius genijaus kūrinius. Mažoje freskos kertelėje yra užrašas „Cerca, trova“ („Ieškok – ir rasi“). Abejonių nelieka – freska tikrai kažką slepia. Po kūriniu visai neseniai buvo aptiktas antras sluoksnis.
Michelangelo freskos Siksto koplyčioje
Vienus genialiausių Michelangelo kūrinių galite rasti XV a. pastatytoje Siksto koplyčioje. Koplyčios freskos daugiausiai intrigų sukėlė XX a. pabaigoje, atliekant restauravimo darbus.
Pasak Royaus Dolinerio, tyrinėjančio Siksto koplyčios paslaptis, restauravimo darbų metu buvo atskleistos dvi pagrindinės koplyčios paslaptys. Pirmoji – vienoje freskoje pavaizduotas jaunas žydas, grėsmingai grūmojantis popiežiaus link. Antroji – „Paskutnio teismo“ scenoje nupiešti du žydai. Manoma, kad taip Michelangelo bandė slapčia skelbti vienybės ir taikos idėjas, religinės nesantaikos laikais.
Leonardo da Vinci: „Paskutinė vakarienė“
„Paskutinės vakarienės“ veikėjų rankų gestai ir duonos gabalėliai, manoma, vaizduoja natas ir posmus. Viską sudėjus išeina rekviem – mirusiems skirta giesmė.
