Nuolatinės žmonių bazės įkūrimo Mėnulyje data vis dar neaiški, ypač turint omenyje milžiniškus technologinius iššūkius ir net dabartinius „Artemis II“ misijos vėlavimus.
Vis dėlto kosmoso agentūros ir privačios bendrovės intensyviai kuria bei bando technologijas, kad būtų pasirengusios tuomet, kai ateis metas persikelti į Mėnulį.
Neseniai JAV bendrovės „Astroport Space Technologies“ ir „Venturi Astrolab“ pranešė išbandžiusios vieną svarbiausių būsimų mėnulinių technologijų.
Abi įmonės baigė specializuoto Mėnulio ekskavatoriaus modulio – mašinos, kuri turėtų tapti būsimų kosminių kolonijų „pramoniniu arkliuku“, – lauko bandymus.
„Šis etapinis pasiekimas yra pirmasis iš planuojamos automatizuotų mėnulinių statybinių sprendimų serijos, kuri turėtų atverti kelią būsimiems Mėnulio statybų projektams“, – teigiama „Astroport“ pranešime spaudai.
Įrenginiai nusileidimui
Naujai pasirašytu bendro supratimo memorandumu (MOU) pagrįsta „nuo mokslo iki statybos“ (angl. „Science-to-Construction“) grandinė sprendžia esminę problemą: Mėnulis yra dykra ir dulkėta statybų aikštelė, kurioje nėra jokios infrastruktūros.
Šiuo metu kosminiams aparatams leidžiantis ant Mėnulio paviršiaus, jų variklių išmetamųjų dujų srautai pakelia aštraus regolito debesis, galinčius smarkiai pažeisti įrangą.
Siekdama tai išspręsti, „Astroport“ kuria įrankius sukepintiems paviršiams formuoti: Mėnulio dulkės būtų išlydomos ir paverčiamos kietomis nusileidimo aikštelėmis bei keliais.
„Kad patenkintume besiformuojančios mėnulinės ekonomikos infrastruktūros poreikius, privalome pastatyti „uostą“ dar prieš atvykstant „laivui“, – sako „Astroport“ generalinis direktorius Samas Ximenesas.
Šios veiklos centre – lankstusis logistikos ir tyrimų mobilusis aparatas FLEX (angl. „Flexible Logistics and Exploration“).
„Astrolab“ sukurtas FLEX yra modulinė mobilumo platforma, galinti keisti įvairius darbinės įrangos modulius – tarsi daugiafunkcis aukštųjų technologijų įrankis.
Lauko bandymų metu „Astroport“ ekskavatoriaus modulis buvo sujungtas su FLEX roveriu ir per 3,5 minutės perkėlė vidutiniškai 94 kg regolito.
„Ekskavatoriaus demonstracija yra pagrindinis įrodymas, kad veikia platesnė keičiamos automatizuotos įrangos šeima, kuri šiuo metu kuriama. Ši sistema specialiai suprojektuota Mėnulio aikštelėms paruošti taip, kad būtų užtikrintas misijų saugumas ir patikimumas“, – nurodo bendrovė.
Ilgalaikis buvimas Mėnulyje
Siekiant sukurti tvarią ilgalaikę žmonių buveinę Mėnulyje, robotams teks perkelti ir apdoroti tūkstančius tonų regolito, kad būtų galima įrengti stabilią infrastruktūrą.
Šis ekskavatorius – pirmasis žingsnis, paverčiantis FLEX roverį universaliu daugiafunkciu įrankiu, skirtu Mėnulio aplinkos tvarkymui ir statyboms.
Teikdami pirmenybę „uostų“ ir esminės infrastruktūros statybai dar prieš atvykstant didelio masto misijoms, partneriai tikisi pasiūlyti „NASA“ ir JAV Kosmoso pajėgoms iš karto pritaikomus, „kastuvui paruoštus“ sprendimus.
Galiausiai modulinis požiūris turėtų padėti įsitvirtinti strategiškai svarbiose Mėnulio vietose ir sukurti ilgalaikės kosmoso ekonomikos pagrindus.
Tokia sistema leistų tiksliai iškasti būsimų gyvenviečių vietas, nutiesti Mėnulio kelius tiekimo grandinėms ir įrengti sukepintas starto aikšteles, kurios sumažintų pavojingų dulkių debesų riziką kosminiams aparatams leidžiantis ir kylant.
„Ši sėkminga ekskavatoriaus demonstracija įrodo, kad mūsų technologija nebėra tik teorinė – ji jau veikia“, – pabrėžia S. Ximenesas.
Mėnulio ekskavatorių technologijas plėtoja ir kitos bendrovės.
Siekdama itin vertingo tikslo – išgauti helį-3, laikomą perspektyvia kuro rūšimi kvantiniams kompiuteriams ir termobranduolinei sintezei, bendrovė „Interlune“ kuria pramoninio masto išteklių gavybos technologijas.
Kartu su sunkiosios technikos gamintoja „Vermeer Corp“ ji sukūrė prototipą, galintį per valandą apdoroti net 100 metrinių tonų regolito.
