Mokslininkai Pietų Korėjoje kuria patogią šviesos terapijos kepurę, kuri, tikimasi, padės mažinti plaukų slinkimą ir skatins jų ataugimą.
Laboratorinių bandymų metu šis sprendimas, pasitelkiant tiksliai sureguliuotą sistemą, beveik 92 % sumažino su amžiumi susijusius pokyčius žmogaus plaukų ląstelėse, palyginti su neapdorotomis ląstelėmis. Tai gerokai geresnis rezultatas nei pasiekiamas taikant raudonos šviesos terapiją, kuri dažnai naudojama dabartiniuose vadinamuosiuose „plikimo šalmuose“.
Naujoji technologija pagrįsta artimosios infraraudonosios spinduliuotės bangomis, specialiai pritaikytomis veikti žmogaus dermos spenelio ląsteles (hDPC). Šios ląstelės yra ypač svarbios plaukų regeneracijai, nes veikia plauko folikulo pagrinde.
Skirtingai nuo kai kurių kitų fototerapijos metodų, naujoji platforma nebūtinai turi būti montuojama į kietą, gremėzdišką šalmą. Ją galima integruoti į lanksčią kepurę, kuri geriau priglunda prie galvos odos, yra patogesnė ir lengviau dėvima kasdien, taip pat ir viešumoje.
Kitas svarbus skirtumas – šviesos sklaida. Dabartiniai sprendimai dažniausiai remiasi LED arba lazeriais, o organiniai šviesos diodai (OLED) leidžia skleisti tolygesnę, plačiau pasiskirstančią šviesą.
Korėjos pažangiųjų mokslo ir technologijų instituto (KAIST) elektros inžinierius Kyung Cheol Choi pažymi, kad OLED technologija tokiems prietaisams yra itin tinkama: ji plona, lanksti, todėl gali glaudžiai priglusti prie išlenkto galvos paviršiaus ir užtikrinti vienodą šviesos pasiskirstymą visame apšviečiamame plote.
Pačios nešiojamos, „kailio“ tipo kepurės bandymai su žmonėmis dar nebuvo atlikti, tačiau pagrindinė technologija jau sėkmingai patikrinta pradiniuose eksperimentuose KAIST laboratorijose. Projektą finansiškai rėmė Honkongo miesto universitetas.
Senstančios plaukų ląstelės vaidina esminį vaidmenį daugelyje plaukų slinkimo formų, įskaitant androgenetinę alopeciją – dažniausią paveldimojo plikimo tipą pasaulyje.
Plaukų folikulams senstant ir silpstant, jie pradeda reikšti biocheminį žymenį – fermentą β-galaktozidazę. Šis fermentas, aprašytas dar 1995 m., šiandien plačiai naudojamas vertinant įvairių nuo plikimo saugančių gydymo būdų veiksmingumą.
Naujoji OLED platforma siejama su itin palankiais šio fermento pokyčiais. Ji sukurta taip, kad skleistų artimosios infraraudonosios šviesos bangas 730–740 nm diapazone, kurį tyrėjų komanda įvardija kaip optimalų dermos spenelio ląstelių aktyvinimui.
Palyginti su plaukų ląstelėmis, apšvitintomis raudonos šviesos OLED, ląstelės, apdorotos šia naująja, specialiai pritaikyta OLED šviesa, turėjo 92 % mažiau su amžiumi susijusio nykimo žymenų.
Jei šie rezultatai pasikartos klinikiniuose tyrimuose, technologija galėtų tapti pranašesniu plaukų slinkimo gydymo metodu nei šiuo metu plačiausiai naudojami sprendimai.
Jungtinėse Valstijose paveldimoji androgenetinė alopecija paveikia iki 40 % gyventojų, tačiau patvirtintų gydymo priemonių yra nedaug, o dalis jų siejama su reikšmingais nepageidaujamais poveikiais.
Be recepto parduodamas vietinio poveikio preparatas minoksidilis gali sulėtinti plaukų slinkimą ir paskatinti jų ataugimą, tačiau jis nepadeda visiems pacientams. Tuo tarpu geriamasis vaistas finasteridas (prekės pavadinimas „Propecia“) taip pat gali sulėtinti slinkimą, tačiau gali sukelti nepageidaujamų reakcijų: erekcijos sutrikimus, sėklidžių ar krūtų skausmą, sumažėjusį lytinį potraukį, depresiją. Be to, jis nėra patvirtintas vartoti moterims.
Norėdami išvengti invazinių plaukų persodinimo procedūrų, vis daugiau plaukų netekimą patiriančių žmonių renkasi žemo lygio šviesos terapiją. Tyrimai rodo, kad šis metodas gali būti veiksmingas gydant androgenetinę alopeciją tiek vyrams, tiek moterims.
KAIST mokslininkai siekia šiuos rezultatus dar pagerinti. Jų tikslas – sukurti visiškai plaunamą šviesos terapijos kepurę, atsparią kasdieniam naudojimui.
Pasak K. C. Choi, kituose etapuose planuojama išsamiai įvertinti technologijos saugumą ir veiksmingumą ikiklinikiniuose tyrimuose, o vėliau nuosekliai tirti jos pritaikymo galimybes realioje medicinos praktikoje.
