Pastaraisiais metais socialinių tinklų platformos susiduria su vis sudėtingesnėmis apgaulės schemomis, kuriose pasitelkiamas dirbtinis intelektas, žinomų žmonių atvaizdai ir klaidinanti reklama. „Meta“ pranešė pradedanti taikyti griežtesnes teisines priemones prieš sukčius, kurie piktnaudžiauja jos platformomis ir naudotojų pasitikėjimu. Tokios bylos gali tapti reikšmingu precedentu kovoje su sukčiavimu internete.
„Meta“ pateikė ieškinius asmenims ir grupėms, siejamoms su trimis sukčiavimo tinklais. Anot bendrovės, šie tinklai naudojo žinomų asmenų atvaizdus ir dirbtinai sugeneruotus („deepfake“) vaizdo įrašus, kad nukreiptų naudotojus į apgaulingas svetaines. Teigiama, kad minėti subjektai veikė Kinijoje ir Brazilijoje, o jų taikiniais tapo naudotojai Jungtinėse Valstijose, Japonijoje ir kituose pasaulio regionuose. Skelbimuose buvo reklamuojamos tariamos investavimo galimybės bei netikri sveikatos produktai.
Bendrovė nurodo pateikusi ieškinius keliems asmenims Brazilijoje, kurie reklamavo netikrus ar nepatvirtintus sveikatos priežiūros produktus ir su jais susijusius internetinius kursus. Taip pat pateiktas ieškinys Kinijoje registruotam subjektui, kuris, kaip teigiama, naudojo įžymybių atvaizdus skelbimuose kaip platesnės sukčiavimo schemos dalį, viliojusią žmones jungtis prie vadinamųjų investavimo grupių. Kiek tiksliai skelbimų šios grupės paskelbė, kiek naudotojų juos matė ar su jais sąveikavo ir kiek laiko sukčiai veikė, „Meta“ neatskleidžia.
Įžymybių atvaizdais viliojančios reklamos („celeb bait“) bendrovei kelia problemų jau seniai. Ne kartą buvo fiksuotos apgaulingos kampanijos, ypač pasitelkiančios Elono Musko bei televizijos laidų vedėjų atvaizdus, siekiant parduoti tariamus stebuklingus vaistus nuo diabeto ir kitų ligų. „Meta“ priežiūros taryba anksčiau kritikavo bendrovę dėl nepakankamų veiksmų kovojant su tokiomis apgaulės formomis.
Atnaujintoje informacijoje „Meta“ pripažįsta, kad apgaulingos reklamos dažnai kuriamos taip, jog atrodytų tikros, todėl jas ne visuomet lengva aptikti. Bendrovė taip pat teigia, kad į veido atpažinimo sistemą, skirtą automatiškai identifikuoti sukčiavimo skelbimus, kuriuose naudojami žinomų žmonių veidai, jau yra įtraukusi daugiau nei 500 tūkst. įžymybių ir viešųjų asmenų profilių.
Pastaraisiais mėnesiais „Meta“ veiksmus, susijusius su abejotinos reputacijos reklamos užsakovais, dar atidžiau ėmė stebėti tiek žiniasklaida, tiek reguliuotojai. Vidiniai bendrovės tyrėjų vertinimai rodė, kad iki 10 proc. reklamos pajamų galėjo būti gaunama iš sukčiavimo schemų ir draudžiamų produktų reklamos. Kritikų teigimu, tai, kad iš probleminių skelbimų „Meta“ galėjo uždirbti milijardus dolerių, galėjo prisidėti prie lėtesnės reakcijos kovojant su pasikartojančiais pažeidėjais.
Be tinklų, organizavusių įžymybių atvaizdais viliojančius skelbimus, „Meta“ teigia patobulinusi sistemas, skirtas aptikti reklamas, kurios naudoja vadinamąjį maskavimo („cloaking“) metodą. Šiuo būdu sukčiai gali rodyti vienokį turinį moderavimo sistemoms, o kitokį – realiems naudotojams, taip apeidami vidinę skelbimų peržiūros kontrolę.
Bendrovė taip pat pateikė ieškinį prieš reklamos užsakovą iš Vietnamo, kuris, anot „Meta“, skelbė apgaulingas reklamas, siūlančias itin dideles nuolaidas gerai žinomų prekės ženklų produkcijai, įskaitant „Longchamp“ gaminius. Tokie skelbimai dažnai nukreipia į netikras elektronines parduotuves, kuriose naudotojai praranda pinigus arba atskleidžia asmens duomenis.
Dar vienas „Meta“ žingsnis – teisiniai veiksmai prieš aštuonis buvusius „Meta Business Partners“ programos dalyvius. Šie asmenys ir įmonės siūlė paslaugas, žadėdami „atblokuoti“ paskyras ar suteikti kitas paskyrų atkūrimo paslaugas, taip išnaudodami naudotojų baimę netekti prieigos prie savo verslo ar asmeninių profilių. Bendrovė nurodo, kad jei šie subjektai nevykdys įspėjimų ir nurodymų nutraukti pažeidimus bei susilaikyti nuo jų, bus svarstoma imtis papildomų teisinių priemonių, įskaitant naujus ieškinius.
