Jei vaikštinėdami po Vilniaus senamiestį pasuktumėt į Dominikonų gatvę, priėję jos sankirtą su šv. Ignoto gatve, išvystumėt ryškiai žalią iškabą su plunksnomis apsikaišiusiu indėnu ir neįprastu pavadinimu „MintVinetu“. „Skaitytos knygos“ skelbia užrašas virš durų.
Viduje – neįkyrus muzikinis fonas, lubas siekiančios lentynos su knygomis, baras ir pora stalų su patogiais minkštasuoliais. Nelabai panašu į įprastą skaitytų ar naujų knygų knygyną. Veikiau į vietą, kurioje gera pabūti ir užsibūti. Todėl užsibūnu, vaišinuosi arbata su garsiuoju „MintVinetu“ morkų pyragu ir klausausi mėtiškai knyginių istorijų.
Dalinimosi džiaugsmas
Knygynėlis–kavinė duris atvėrė šių metų sausį. Viena iš „MintVinetu“ idėjos autorių Jurga Raguckaitė pasakoja, kad skaitytų knygų knygyno idėja gimė vaikštinėjant po pavasarinę knygų mugę. „Dabar yra tiek daug knygų. Jos, kartą perskaitytos, nugula dulkėti į lentynas. Kartais knygos yra perkamos tik turėjimui. Norim skatinti žmones dalintis skaitymo džiaugsmu. Neužtenka tik žinoti, kad lentynoje yra padėtas Orwellas – mes kviečiame jį iš tiesų perskaityti, maža to, rekomenduoti perskaityti kitam. Kitaip tariant, neskatinam kaupti. Geriau atneškite knygas mums, o mes jas perleisime kitiems. Taip knygos bus gyvos“, dėsto knygynėlio šeimininkė.
J. Raguckaitės manymu, Vilniuje labai trūko vietos, kurioje būtų galima tiesiog atsisėsti ir skaityti tiek laiko, kiek norisi. „Įprastuose knygynuose nuolat esi stebimas it koks vagis. „MintVinetu“ viskas kitaip – čia galima pigiau įsigyti kitų rekomenduotas knygas lietuvių ir užsienio kalbomis, ilgai skaityti gurkšnojant mėtų ar cinamono arbatą, naudotis nemokamu bevieliu interneto ryšiu arba tiesiog būti“, pasakoja ji.
Knygyno įkūrėja mano, kad ši vieta kiekvienam yra kitokia. „MintVinetu“ viskas susiję su knygomis. Todėl vienas čia išgyvens nostalgišką vaikystės akimirką vartydamas „Pasaulio pasakų“ seriją, kitas ieškos įkvėpimo sklaidydamas kalną interjero žurnalų, trečias, apsimesdamas, kad domisi tik poezija, ras slaptų pasimatymų vietą.
Kodėl „MintVinetu“? „Mint todėl, kad mūsų knygyne – bene skaniausia Vilniuje mėtų arbata. Todėl, kad čia mintis veja mintį. Todėl, kad čia gaivu sielai. Vinetu – todėl, kad daugeliui duris į knygų pasaulį atvėrė istorijos apie indėnus. Knygyno sumanytojai vaikystę praleido skaitydami „Vinetu“, šaudydami iš lankų ir šaukdami vienas kitą skambiausiais indėniškais vardais“, vardija J. Raguckaitė.
Skaitytų knygų lobynas
Nors į „MintVinetu“ savo knygas gali atnešti visi norintys, tam tikra atranka visgi yra daroma. Ir gerai. Nes būtent tai knygynui neleidžia virsti sandėliu. Turbūt patogiausias būdas sužinoti ar jūsų knygos yra laukiamos – nusiųsti „MintVinetu“ jų sąrašą elektroniniu paštu arba brūkštelti žinutę „facebook“ puslapyje. Mėgstantys pasivaikščioti su savo pasiūlymais gali užsukti ir tiesiai į knygyną.
„MintVinetu“ įkūrėjai prisipažįsta nenorintys, kad komercija užgožtų dalinimosi skaitymo džiaugsmu idėją, todėl visi atnešti leidiniai yra įvertinami nuo 1 iki 7 litų. Likusi suma išmokama specialiais taškais, už kuriuos čia pat galima įsigyti kitų knygų. Žinoma, jei žmogus atneša retą ar vertingą leidinį, dėl jo kainos deramasi ir bandoma surasti abiems pusėms priimtiną variantą.
Knygynėlio asortimentas? Nuo sovietmečiu išleistos mokslinės fantastikos iki klasikos veikalų, populiarių šiandieninių romanų, medicinos enciklopedijų, solfedžio vadovėlių ir meno albumų. Didžiulio dėmesio sulaukia vaikiškos knygelės. Jų ieško ne tik mažųjų tėvai, bet ir panašių leidinių kolekcionieriai. Kiek skurdokas poezijos pasirinkimas, tačiau tokių knygų čia paprasčiausiai labai nedaug atnešama.
Dar viena džiugi naujiena – knygyne jau keletą savaičių prekiaujama tokiais kultūrinius leidiniais, kaip „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“ bei Rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“. Sumanymas pagirtinas, nes tokiu būdu kultūrinė spauda patraukliai pristatoma platesniam skaitytojų ratui. To ypač stigo „Metams“, kad ir kaip būtų liūdna, dažniausiai skaitomiems siauro akademikų ir filologijos fakulteto studentų rato.
Netikėti radiniai
„MinVinetu“ yra ir radinių lenta. Į ją segama viskas, kas randama lankytojų atneštose knygose. Skirtukai, rašteliai, kramtomosios gumos paveikslėliai… Knygyno bukinistas Jonas pasakoja, kaip sykį vienoje knygoje aptiko nespalvotą jaunos moters nuotrauką. Beretė, šalikėlis, ant delno tupinti voveraitė – viskas puikiai atspindėjo laikmetį, kurį neretai įvardijame aptakiu žodžių junginiu „tėvų jaunystė“.
Nuotrauka turbūt būtų ramiai kabėjusi toliau, tačiau į ją itin emocingai sureagavo viena „MintVinetu“ lankytoja. Vardas, įrašytas kitoje pusėje, tik patvirtino jos spėjimus. Jausminga reakcija visiškai suprantama – ne kasdien išvysi savo mamos jaunystės fotografiją, puošiančią mėtų arbata kvepiantį skaitytų knygų knygyną.
Skaitančios bendruomenės centras
Dairantis po mažą, bet jaukią knygyno erdvę, natūraliai kyla mintis, kad vietą čia turėtų rasti įvairūs knygų pristatymai, literatūriniai vakarai ar kultūrinės diskusijos. Tikėtina, kad panašūs renginiai „MintVinetu“ suklestės žvarbiais rudens ir žiemos vakarais. Vis dėlto kaip kultūrinė erdvė knygynas jau startavo per „Tebūnie naktis“. Tą kartą čią vyko improvizuoti poezijos skaitymai „Mėtinės eilės“.
J. Raguckaitė tikina, kad ateityje panašių renginių bus daugiau. „Norime, kad „MintVinetu“ taptų bendruomenės centru, kai bendruomenė – visi tie, kurie skaito, kuria ir mąsto. Todėl mes mielai priimame fotografus ir dailininkus eksponuoti savo darbus, atiduodame šitą erdvę tiems, kas nori rengti diskusijas ar nedidelius kultūrinius renginius“, sako ji.
Aplankytas vietas nelabai mėgstu vertinti balais, tačiau rašau aukščiausius už idėją, atmosferą ir aptarnavimą. Linkėdama, kad mintis toliau vytų mintį, knygų lentynos ne tik pilnėtų, bet ir kistų, o svaigus mėtų ir cinamono arbatos kvapas priviliotų dar didesnį būrį praeivių, išsiilgusių sklaidomų puslapių šnarėjimo ir tikrų pokalbių. Visiškai nesvarbu su kuo: su gera knyga ar panašiais atklydėliais.
