Mėtų arbata dažnai laikoma tarsi stebuklingu gėrimu – ji ramina, padeda virškinimui, gerina miegą ir turi malonų kvapą. Tačiau tai, kas vieniems yra nauda, kitiems gali tapti nemaloniu sveikatos iššūkiu. Gydytojai įvardijo tris žmonių grupes, kurioms šio kvapnaus gėrimo geriau atsisakyti – ir tai ne tik dėl individualių netoleravimų.
Pasitikėjimas natūraliais preparatais ar žolelėmis neturėtų reikšti nekritinio vartojimo. Net pati nekalčiausia arbata, jei geriama dažnai ar netinkamu metu, gali turėti neigiamų pasekmių.
Ypač tuomet, kai žmogus turi tam tikrų sveikatos problemų ar organizmas yra jautresnis nei įprastai. Mėta veikia stipriau, nei daugelis įsivaizduoja – jos poveikis kraujotakai, virškinimo sistemai ir nervų tonusui yra moksliškai įrodytas.
Nors šviežių arba džiovintų mėtų puodelis vakare atrodo kaip saugus pasirinkimas, kai kuriais atvejais jis gali sustiprinti simptomus, apsunkinti būklę ar net išprovokuoti nemalonius pojūčius. Todėl svarbu žinoti, ar jūsų organizmui mėtų arbata iš tiesų tinka.
Kas iš tikrųjų yra mėta ir kuo ji naudinga
Mėta – tai ne viena konkreti žolelė, o visas augalų genties rinkinys, kuriai priklauso apie dvi dešimtys rūšių. Dažniausiai arbatoms naudojamos trys: pipirmėtė, pūkuotoji mėta ir obuolinė mėta.
Visos jos turi bendrų savybių, tačiau skiriasi kvapu, stiprumu ir cheminėmis medžiagomis. Mėtos sudėtyje yra mentolio – tai medžiaga, kuri suteikia vėsinantį pojūtį, mažina spazmus ir veikia raminamai.
Taip pat joje aptinkama vitamino C, karotino, flavonoidų ir rūgščių, kurios padeda virškinimo sistemai. Būtent dėl to daugelis renkasi mėtų arbatą po valgio arba prieš miegą. Tačiau ne visiems tokie poveikiai yra naudingi.
Kam nereikėtų vartoti mėtų arbatos
Žmonės, kurių kraujospūdis per žemas, turėtų itin atsargiai žiūrėti į mėtų arbatos vartojimą. Mėta plečia kraujagysles, todėl kraujo spaudimas dar labiau sumažėja. Pasekmės – silpnumas, galvos svaigimas, o kai kuriais atvejais net nualpimas.
Šį poveikį yra patvirtinęs ir JAV Nacionalinis sveikatos institutas, kuris mini mentolio įtaką kraujotakai. Antroji grupė – tai žmonės, turintys gastroezofaginį refliuksą (GERL). Ši būklė pasireiškia tuo, kad skrandžio rūgštis grįžta į stemplę, sukeldama rėmenį.
Mėta dar labiau atpalaiduoja apatinį stemplės sfinkterį, todėl rūgštis gali lengviau prasiskverbti aukštyn. Žurnalas „Journal of Clinical Gastroenterology“ yra paskelbęs tyrimą, patvirtinantį šį poveikį.
Trečioji grupė – nėščiosios. Nors mėta dažnai vartojama nėštumo pradžioje kovojant su pykinimu, per didelis jos kiekis gali būti pavojingas. Mėta skatina gimdos raumenų susitraukimus, o tai, pasak Europos vaistų agentūros (EMA), gali padidinti komplikacijų riziką, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Todėl gydytojai rekomenduoja gerti mėtų arbatą tik pasitarus su mediku ir nedideliais kiekiais. Mėtų arbata – tai ne tik malonus ritualas, bet ir biologinis poveikis organizmui. Nors daugeliui ji tikrai padeda atsipalaiduoti ar pagerinti savijautą, tam tikrais atvejais gali sukelti priešingą efektą.
Jei turite žemą spaudimą, virškinimo sutrikimų ar laukiatės kūdikio – verčiau paieškoti alternatyvų. Ir visada verta prisiminti, kad net natūralūs dalykai ne visada tinka visiems. Geriausia, kai ramybė ateina ne tik su puodeliu arbatos, bet ir su tinkamu pasirinkimu.
