Pastaruoju metu gyventojai sulaukia itin daug sukčių SMS žinučių, kuriose informuojama apie neva turimą skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau tai ne vienintelė gudrybė, kurią pastaruoju metu naudoja internetinėje erdvėje siautėjantys sukčiai.
„Microsoft“ atskleidė, kad kasdien įvykdoma daugiau kaip 600 mln. kibernetinių atakų. Šie išpuoliai apima išpirkos reikalaujančių programinių nusikaltėlių, kai už duomenų atrakinimą reikalaujama pinigų, ir tapatybės atakas. Kibernetiniai sukčiai taip pat vis geriau išnaudoja dirbtinį intelektą savo piktiems darbeliams.
Be to, „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje „Digital Defense Report 2024“ nustatyta, kad daugėja įrodymų, jog kibernetinių nusikaltėlių gaujos sudaro sąmokslą su nacionalinių valstybių grupuotėmis, kurios dalijasi priemonėmis ir metodais.
Redmondo milžinė teigė, kad nacionalinės valstybės veikėjai vykdo savo operacijas siekdami finansinės naudos, pasitelkdami kibernetinius nusikaltėlius žvalgybinei informacijai rinkti, ypač apie Ukrainos kariuomenę, jie naudoja informacijos grobstytojus ir vadovavimo bei kontrolės sistemas.
Aiškindama kai kuriuos nacionalinių valstybių veiksmus, „Microsoft“ atskleidė:
- Atrodo, kad Rusijos grėsmių dalyviai kai kurias kibernetinio šnipinėjimo operacijas perdavė nusikalstamoms grupuotėms, ypač operacijas, nukreiptas prieš Ukrainą. 2024 metų birželio mėnesį įtariama kibernetinių nusikaltėlių grupuotė naudojo prekinę kenkėjišką programinę įrangą, kad sukompromituotų mažiausiai 50 Ukrainos karinių įrenginių.
- Irano nacionalinės valstybės veikėjai išpirkos reikalaujančias programas naudojo vykdydami kibernetinę įtakos operaciją, kai pardavinėjo pavogtus Izraelio pažinčių svetainės duomenis. Jie siūlė už tam tikrą mokestį iš duomenų saugyklos pašalinti konkrečius individualius profilius.
- Šiaurės Korėja įsitraukė į išpirkos reikalaujančių programų žaidimą. Naujai identifikuotas Šiaurės Korėjos veikėjas sukūrė specialų išpirkos reikalaujančios programos variantą „FakePenny“, kurį panaudojo aviacijos ir gynybos organizacijose po to, kai iš paveiktų tinklų išviliojo duomenis – tai rodo ir žvalgybos duomenų rinkimo, ir pajamų gavimo motyvus.
Kinijos grėsmių sukėlėjų veiksmai, nukreipti prieš tam tikras vietoves, išlieka panašūs kaip ir per pastaruosius kelerius metus – daugiausia dėmesio skiriama Taivanui, taip pat Pietryčių Azijos šalims, ir intensyvumas kiekvienoje vietovėje.
Artėjant 2020 metų JAV prezidento rinkimams daug triukšmo kilo dėl rinkimų apsaugos nuo užsienio kišimosi. Tą kartą girdėjome panašių triukšmų, tačiau šį kartą jie neskambėjo taip garsiai.
„Microsoft“ teigė, kad Rusija, Iranas ir Kinija naudojasi vykstančiais geopolitiniais klausimais, kad padidintų nesutarimus opiais klausimais ir pakirstų pasitikėjimą rinkimais kaip demokratijos pagrindu. Iš jų Rusija ir Iranas buvo aktyviausi.
Labiausiai nukentėjo šalys, kuriose vyksta aktyvūs kariniai konfliktai arba tvyro regioninė įtampa. Tai Izraelis, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Taivanas.
Pasak „Microsoft“, norint kovoti su šiomis grėsmėmis, reikės tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus sąmoningumo ir įsipareigojimo, kad užpuolikai nebeturėtų pranašumo.
