Naktinis poilsis dažnai vertinamas kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau medikai vis garsiau kalba – tiek per mažas, tiek per didelis miego kiekis gali tapti pavojingu signalu. Tyrimai rodo, kad nuolatiniai nukrypimai nuo rekomenduojamos trukmės turi aiškų ryšį su įvairiomis ligomis, o kai kuriais atvejais – ir su ankstyva mirtimi.
Neretai manoma, kad kuo ilgiau ilsėsiesi, tuo sveikesnis būsi. Vis dėlto ilgas buvimas lovoje nebūtinai reiškia tikrą poilsį. Miegas – sudėtingas biologinis procesas, o jo perteklius ne mažiau pavojingas nei trūkumas. Gydytojai įspėja: tiek nemiga, tiek įprotis miegoti po dešimt ar daugiau valandų per parą gali reikšti kur kas daugiau nei tiesiog nuovargį.
Dalis žmonių vis dar mano, kad savaitgaliais galima atsigriebti už bemieges naktis, tačiau naujausi duomenys rodo – taip mąstyti klaidinga. Miego režimas turėtų būti stabilus, o ne išbalansuotas.
Optimalus laikas – ne kiekvienam vienodas, bet ribos aiškios
Miego specialistas iš Ispanijos Huanas Antonijus Madridas primena – daugumai suaugusiųjų tinkamiausia miego trukmė yra nuo šešių su puse iki aštuonių su puse valandos per parą. Nors kai kuriems gali tikti kiek daugiau ar mažiau, reguliarus nukrypimas nuo šių ribų ilgainiui pradeda kelti grėsmę.
Miegant trumpiau nei šešias valandas, ima blogėti atmintis, didėja kraujospūdis, silpnėja imuninė sistema. Tuo pačiu, miegant dešimt ar daugiau valandų, didėja rizika susirgti demencija, išsivysto medžiagų apykaitos sutrikimai, o kai kuriems žmonėms padidėja ankstyvos mirties tikimybė.
Ilgesnis miegas – įspėjimas apie galimus sveikatos pokyčius
Dar prieš pasirodant pirmiesiems atminties sutrikimams, kūnas dažnai signalizuoja apie pavojų miego režimo pokyčiais. Tyrimas, atliktas pagal Framingham širdies studijos duomenis, atskleidė: žmonės, kurie miegodavo daugiau nei devynias valandas per parą, turėjo didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga.
„Alzheimer’s Research UK“ atstovė Rūza Sančo pažymi, kad pokyčiai miego įpročiuose gali būti vieni pirmųjų požymių, jog organizme prasideda procesai, susiję su neurodegeneracija. Jei žmogus anksčiau miegodavo stabiliai, o vėliau ėmė vis dažniau miegoti ilgiau – tai verta aptarti su gydytoju.
Ne tik valandos, bet ir kokybė
Svarbu pabrėžti, kad ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė turi reikšmės. Net jei žmogus guli lovoje aštuonias ar daugiau valandų, bet dažnai prabunda, kenčia nuo neramaus miego ar miego apnėjos, jo organizmas nesugeba atsistatyti taip, kaip turėtų. Gydytojai rekomenduoja išlaikyti reguliarų miego grafiką – tai reiškia eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu net savaitgaliais.
Dienos miegas, nors kai kuriais atvejais gali padėti, negali atstoti visaverčio naktinio poilsio. Jei jaučiatės pavargę dieną, tai tik patvirtina, kad jūsų naktinis miegas – nepakankamas arba neefektyvus.
Paprasta taisyklė padeda išlikti budriems: jei po pabudimo jaučiatės žvaliai, nereikia valandų skaičiuoti. Tačiau jei nuolat pavargstate net ir po ilgo miego – metas atkreipti dėmesį, ar viskas su jūsų poilsiu yra gerai. Galbūt reikia ne daugiau valandų, o geresnės miego kokybės.
