Nauji greičio ribojimai Europos miestuose tampa vis dažnesni, nes savivaldybės siekia didesnio eismo saugumo ir švaresnės aplinkos. Mažinant maksimalų leistiną greitį tankiai apgyvendintose teritorijose tikimasi ne tik sumažinti avaringumą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę. Vienas naujausių tokių pavyzdžių – Roma, kuri iš esmės keičia eismo taisykles miesto centre.
Nuo ketvirtadienio Romos senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje įvestas naujas greičio limitas – daugumoje gatvių dabar leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 30 km/val. Tai beveik perpus mažiau nei iki šiol galiojęs bendras 50 km/val. greičio apribojimas, kuris ilgą laiką buvo laikomas standartu miesto teritorijoje.
Naujosios taisyklės taikomos ne tik riboto eismo zonoje istoriniame centre, bet ir maždaug tūkstančiui kitų centrinių gatvių. Tarp jų patenka ir svarbios miesto arterijos, kurios iki šiol buvo itin apkrautos transporto srautais ir dažnai tapdavo spūsčių bei avarijų vietomis.
Romos valdžia pabrėžia, kad pagrindinis šio sprendimo tikslas – eismo saugumas. Šiuo metu eismo įvykiai, kuriuose lemiamą vaidmenį turi per didelis greitis, sudaro apie 7,5 proc. visų avarijų miesto centre, todėl greičio mažinimas laikomas viena veiksmingiausių prevencinių priemonių.
Ne mažiau svarbus ir aplinkosaugos aspektas. Lėtesnis eismas reiškia mažesnes išmetamųjų dujų emisijas ir tylesnį miesto foną. Savivaldybės specialistų vertinimu, ypač intensyvaus eismo centrinėse zonose greičio ribojimas iki 30 km/val. gali sumažinti triukšmo lygį maždaug 2 decibelais.
Šis sprendimas yra platesnės Romos transporto politikos dalis, kurią nuo 2021 metų nuosekliai įgyvendina meras Robertas Gualtieri. Jo vadovaujama miesto valdžia kryptingai diegia priemones, ribojančias perteklinį automobilių eismą ir skatinančias viešąjį transportą, ėjimą pėsčiomis bei važiavimą dviračiais.
Prisijungdama prie vadinamojo 30 km/val. miestų judėjimo, Roma seka kitų Europos sostinių pavyzdžiu. Panašūs greičio ribojimai jau taikomi Paryžiuje, Londone, Briuselyje ir Helsinkyje, kur savivaldybės fiksuoja ne tik mažesnį eismo įvykių skaičių, bet ir juntamai sumažėjusį triukšmą.
Italijos žiniasklaidoje dažnai minimas ir Bolonijos pavyzdys – tai pirmasis Italijos miestas, kuriame didžiojoje dalyje gatvių įvesta 30 km/val. zona. Po šių pokyčių eismo įvykių skaičius mieste sumažėjo beveik 13 proc., o žuvusiųjų skaičius – net perpus.
Panašios tendencijos pastebimos ir Nyderlanduose. Amsterdame, įvedus 30 km/val. greičio ribojimą daugelyje miesto gatvių, fiksuojamas didesnis pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas bei teigiamas poveikis miesto garso aplinkai – triukšmas tapo pastebimai mažesnis.
Romoje tikimasi panašių rezultatų: mažesnio eismo įvykių skaičiaus, saugesnių pėsčiųjų perėjų, malonesnės aplinkos gyventojams ir miesto svečiams bei nuoseklaus žingsnio link tvaresnio ir žmonėms draugiškesnio miesto transporto modelio.
