Rygoje vyko Baltijos šalyse pirmasis renginys, skirtas elektra varomam sunkiajam transportui. Jo metu transporto sektoriaus ekspertai, energijos tiekėjai ir valdžios institucijų atstovai aptarė sunkvežimių elektrifikavimo galimybes ir su tuo susijusius iššūkius. Dauguma jų išreiškė viltį, kad, ėmus glaudžiau bendradarbiauti privačiam sektoriui ir aktyviau įsitraukus valdžios atstovams, perėjimas prie tvaraus transporto įgis didesnį pagreitį.
Apžvelgdami sunkiojo transporto elektrifikavimo galimybes, ekspertai konstatavo, kad šiame sektoriuje laukia didesni iššūkiai, nei tie, kuriuos tenka spręsti palaipsniui pereinant prie elektros pavarų lengvųjų automobilių ar miesto autobusų kategorijose.
Renginio data simboliškai beveik sutapo su Baltijos šalyse pirmojo elektrinio „Scania“ sunkvežimio pristatymo laiku. 99 proc. mažesnę anglies junginių taršą užtikrinantį sunkiasvorį įsigijo Estijos gėrimų gamintojas „A. LeCoq“. Elektrinis sunkvežimis, kuriame telpa iki 14 tonų krovinys, viena įkrova gali nuvažiuoti iki 250 kilometrų atstumą.
Pirmuosius žingsnius galima žengti nerizikuojant
„Scania Baltics“ vykdomasis direktorius Janno Karu, kreipdamasis į Rygoje susirinkusius Lietuvos, Latvijos ir Estijos logistikos sektoriaus atstovus, pažymėjo, jog Estijos įmonės sprendimas yra geras pavyzdys, kaip žengti pirmuosius žingsnius pereinant prie elektra varomo transporto. Anot jo, nors toks elektrinis sunkvežimis brangesnis už dyzelinį, apie 50 transporto priemonių turinčios bendrovės išlaidų suvestinėje tai beveik nebus pastebima.
J. Karu pažymėjo, kad užduotys pereinant prie tvaraus transporto išlieka tos pačios. Švedijos bendrovė tapo pirmąja sunkvežimių gamintoja, nusistačiusia sau moksliškai pagrįstus taršos mažinimo tikslus. Dar prieš patvirtinant sugriežtintus Europos Sąjungos transporto priemonių CO₂ emisijos reikalavimus, „Scania“ užsibrėžė tikslą iki 2025 m. 20 proc. sumažinti bendrą visų klientams pristatomų automobilių taršos pėdsaką.
„Tai ganėtinai didelis iššūkis, bet tuo pat metu girdime, kad atsakingos valdžios institucijos kelia taip pat ambicingus tikslus. Geras pavyzdys – 55 proc. mažesnė klimato tarša iki 2030 m. Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrinta nulinė tarša iki 2050-ųjų. Jeigu nieko nedarysime, kiekvienais metais šie reikalavimai gali tik griežtėti“, – akcentavo įmonės padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Šalių pasiruošimas tvarumo progresui skiriasi
Varomąja pokyčių jėga, anot J. Karu, tampa vartotojai. Vis daugiau jų tikisi, kad prekes ar paslaugas siūlančios bendrovės sieks užtikrinti savo veiklos tvarumą. Atitinkamai jie renkasi tas įmones, kurios patvirtina šiuos lūkesčius.
Švedijos gamintojas prognozuoja, kad iki 2030 m. net 50 proc. bendrovės parduodamų transporto priemonių bus varomos vien elektra. Vis dėlto, kaip pažymėjo J. Karu, ne visos šalys šiuo metu yra vienodai pasiruošusios pereiti prie elektrinio komercinio transporto. Pasak gamintojo atstovo, tai lemia įvairios priežastys, įskaitant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, galiojančias mokesčių lengvatas ir elektros kainą.
„Norvegijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje elektrinio sunkvežimio naudojimas jau dabar yra ekonomiškai pagrįstas, lyginant su dyzeline alternatyva, dėl valstybių subsidijų. Tuo metu Baltijos šalyse padėtis kol kas nėra tokia gera, nes nėra subsidijų sunkiajam transportui. Iš atsinaujinančių šaltinių vis dar gaunama nepakankamai energijos, o tai turi įtakos ir bendrai elektros kainai. Be to, elektrinis sunkvežimis nebus ekologiškas, jei jo baterijoms įkrauti bus naudojama elektros energija, pagaminta deginant iškastinį kurą“, – dėstė J. Karu.
Gali elektrifikuoti bet kokiai veiklai skirtą sunkvežimį
„Scania“ siūlo įvairios konfigūracijos elektrinius sunkvežimius su kėbulais. Maksimali elektros variklio su nuolatiniu magnetu ir alyvos aušinimo funkcija galia siekia 295 kW, o didžiausias sukimo momentas – 2 200 Nm.
Priklausomai nuo konfigūracijos, diegiami skirtingi baterijų paketai. Bendra devynių ličio jonų baterijų talpa siekia 300, o penkių – 165 kWh. Baterijos gali būti įkraunamos iki 130 kW (arba 200 A) galia.
J. Karu pažymėjo, jog pats sunkvežimių elektrifikavimas nėra progresą lėtinantis procesas. Įmonė šiemet jau išbando ir darbui sudėtingiausiomis sąlygomis skirtą pirmąjį elektra varomą 74 tonų sunkiasvorį.
Švedų gamintoja taip pat rodo pavyzdį, kad svarbu klientams pasiūlyti su pristatoma technologija susijusių paslaugų spektrą. Tarkime, montuoti įkrovimo įrangos šiuo atveju neįmanoma neįvertinus elektros tinklo apkrovos. Siekiant kuo labiau sumažinti aplinkos taršą, sutartyse su tiekėjais taip pat reikia numatyti pakankamą iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos kiekį.
„Scania Baltics“ tvarumo vadovas Kauras Sarvas pripažino, jog artimiausiais metais nesitikima staigaus elektra varomų sunkvežimių pardavimo augimo. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, 2025 m. 10 proc. visų parduodamų „Scania“ sunkiasvorių bus elektriniai. Manoma, kad proveržis turėtų įvykti kiek vėliau, o pagrindinės tai lemsiančios priežastys – tvarumas, ekonominė nauda ir technologijų progresas.
„Kol kas investicija į elektrinius sunkvežimius yra gerokai didesnė nei į dyzelinius, tačiau jų energinis efektyvumas yra artimas šimtaprocentiniam, kai dyzelinės jėgainės nepriartėja ir iki 50 proc. efektyvumo. Jei elektros kaina bus konkurencinga ir valstybės skirs subsidijas tokioms transporto priemonėms įsigyti, jau greitai jas naudoti bus ekonomiškai tikslinga daugelyje šalių“, – konstatavo specialistas.
Technologijų šuolis suteiks naujų galimybių
K. Sarvas užsiminė, kad jau 2023 m. numatomas didelis elektra varomo sunkiojo transporto technologijų šuolis. Remiantis „Scania“ elektrifikacijos gairėmis, 40 tonų sąstato vilkiko bateriją per vieną valandą bus galima įkrauti tiek, kad energijos atsargų užtektų 280 kilometrų atstumui nuvažiuoti. To pakaks visam ruožui iki privalomos vairuotojo poilsio pertraukos.
Tvarumo ekspertas pridūrė, jog pradiniame etape elektrinių sunkvežimių įsigijimo ir eksploatacijos išlaidos labai priklausys nuo valdžios institucijų sprendimų skirtingose Europos šalyse. Siekiant sumažinti CO2 emisiją, reikalingos plačiu mastu taikomos iniciatyvos ir valstybės parama. Pasak jo, svarbūs netgi tokie sprendimai, kaip elektriniams sunkvežimiams taikomi mažesni kelių mokesčiai.
„Pačiam teko elektrinį „Scania“ sunkvežimį vairuoti nuo Talino iki Rygos. Pakeliui du kartus sumokėjau kelių mokestį – jis buvo tokio paties dydžio, kaip ir visiems kitiems sunkiasvoriams. Kol kas už elektrinį sunkvežimį Baltijos šalyse kelių mokesčio tektų mokėti tiek pat, kiek už „Euro 6“ standartą atitinkantį dyzelinį sunkiasvorį. Reikia tikėtis, kad artimiausiu metu tai pasikeis“, – vylėsi transporto tvarumo ekspertas.
Gamintojo atstovas pripažino, jog baterijų gamybai reikalingo ličio kaina didėja, tačiau, anot jo, įvertinus planuojamą technologijų progreso poveikį, tai bus mažai juntama. Manoma, kad jau nuo kitų metų turėtų pastebimai padidėti baterijų energijos tankis ir ilgaamžiškumas.
Tvarumo ekspertas taip pat užsiminė, jog ateityje eksploatuoti elektrinius sunkiasvorius taps dar paprasčiau dėl itin spartaus įkrovimo. Prognozuojama, kad sunkvežimių baterijoms skirtų įkrovimo stotelių galia turėtų siekti iki 1 000 kW.
