Valentino Garavani mirtis tapo skaudžia netektimi mados pasauliui ir simboliškai pažymėjo vienos ryškiausių aukštosios mados epochų pabaigą. Dizaineris mirė sausio 19 dieną Romoje, sulaukęs 93 metų. Jo vardas dešimtmečius buvo siejamas su elegancija, rafinuotumu ir itališko stiliaus viršūne.
Garavani buvo pripažintas aukštosios mados meistras ir mados namų „Valentino“ įkūrėjas. Jo sukurtas prekės ženklas tapo pasauliniu prabangos simboliu, o išskirtinis estetinis braižas – neatsiejama XX amžiaus mados istorijos dalimi.
Po dizainerio mirties viena daugiausiai aptariamų temų tapo jo turto likimas. Asmeninis Valentino Garavani turtas, apimantis nekilnojamąjį turtą, verslo aktyvus ir meno kolekcijas, vertinamas maždaug 1,5–2 mlrd. JAV dolerių. Tai daro jį vienu turtingiausių mados kūrėjų istorijoje.
Kadangi Garavani neturėjo tiesioginių palikuonių, jo palikimas taps sudėtingų teisinių procedūrų objektu. Tikėtina, kad paveldėjimo klausimai bus sprendžiami ilgai, galimi ginčai tarp artimiausių giminaičių bei žmonių, su kuriais dizainerį siejo ilgamečiai profesiniai ir asmeniniai ryšiai.
Tarp galimų paveldėtojų minimi keli asmenys – dizainerio sesuo Vanda, jo sūnėnas Oskaras, taip pat ilgametis verslo partneris ir artimas bičiulis Džankarlas Džametis. Pastarasis daugelį metų buvo viena svarbiausių figūrų Garavani profesiniame gyvenime.
Kai kuriuose šaltiniuose taip pat užsimenama apie brolius Šoną ir Entonį Saksus, kurie augo Garavani aplinkoje ir buvo jam artimi. Vis dėlto jų teisinis statusas ir galimas vaidmuo paveldėjimo procese paaiškės tik išnagrinėjus testamentą notaro biure Romoje.
Garavani palikimą sudaro įspūdingas nekilnojamojo turto portfelis: vilos Romoje, pilis netoli Paryžiaus, rezidencijos Londone ir Niujorke, kalnų šaletas Šveicarijoje. Taip pat jam priklausė vertinga meno kūrinių kolekcija bei dvi bendrovės, veikiančios nekilnojamojo turto ir laivybos srityse.
Be materialių aktyvų, svarbi palikimo dalis susijusi su „Fondazione Garavani Giammetti“. Šis fondas buvo įkurtas siekiant išsaugoti dizainerio kūrybinį ir kultūrinį palikimą, todėl tikėtina, kad dalis turto bus nukreipta būtent šiai misijai.
Svarbu pabrėžti, kad asmeninis Valentino Garavani turtas nėra tapatus mados namų „Valentino S.p.A.“ komercinei vertei. Prekės ženklas jau seniai priklauso kitoms verslo struktūroms, o dizainerio privatus turtas apima jo asmenines investicijas ir nuosavybę.
Italijos paveldėjimo teisė ir ankstesnių mados dinastijų patirtis rodo, kad tokiais atvejais lemiamą vaidmenį atlieka notariškai patvirtintas testamentas, patikėjimo struktūros ir ryšiai su fondais. Teigiama, jog Garavani dar būdamas gyvas buvo suformavęs privačius trastus, siekdamas apsaugoti ir struktūruoti savo turtą.
Tokie sprendimai gali sumažinti ilgų teisminių ginčų riziką ir užtikrinti sklandesnį palikimo perdavimą. Vis dėlto galutiniai sprendimai paaiškės tik oficialiai atvėrus testamentą.
Valentino Garavani mirtis užbaigė vieną įtakingiausių mados istorijos skyrių, tačiau jo palikimas ir toliau kelia didelį susidomėjimą. Tai ne tik finansinis, bet ir kultūrinis paveldas, kurio likimas priklausys nuo įpėdinių sprendimų ir testamento sąlygų.
