Pastaraisiais metais pasaulinė pagalbos sistema išgyvena gilią krizę. Turtingos valstybės mažina humanitarinės ir vystomosios pagalbos biudžetus, o tai, mokslininkų skaičiavimais, iki 2030 m. gali kainuoti dešimtis milijonų gyvybių. Ypač skaudžiai tai palies vaikus ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes besivystančiose šalyse.
Naujausiame Rokfelerio fondo prezidento dr. Rajivo J. Shaho pareiškime teigiama, kad per pastaruosius kelerius metus turtingos šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, reikšmingai sumažino savo įsipareigojimus maitinti alkstančiuosius, gydyti sergančiuosius ir remti silpniausius žmones visame pasaulyje.
Taip ardomas beveik aštuonis dešimtmečius gyvavęs pasaulinis sutarimas, jog pasaulis gali ir turi bendradarbiauti dėl žmogaus orumo — tiek savo pačių, tiek dėl bendro saugumo ir gerovės.
Žurnale The Lancet Global Health publikuotame tyrime nurodoma, kad pagalbos mažinimas iki 2030 m. gali lemti 23 mln. papildomų mirčių. Tarp aukų būtų daugiau kaip 5,4 mln. vaikų iki penkerių metų.
„Tai bus humanitarinė katastrofa, kurios mastą sunku net įsivaizduoti“, – perspėja Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) mokslininkai, šio tyrimo autoriai.
USAID likvidavimas – domino efekto pradžia
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad ypač dramatiškų pasekmių turėjo Jungtinių Valstijų Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) uždarymas. Šis sprendimas buvo priimtas po pernai priimto Donaldo Trumpo sprendimo.
Dešimtmečius USAID buvo pagrindinė institucija, koordinavusi didžiąją dalį JAV humanitarinių ir sveikatos programų visame pasaulyje — nuo kovos su ŽIV Afrikoje iki mergaičių švietimo iniciatyvų Azijoje.
Nauji duomenys rodo didžiulius žmonių gyvybių praradimus, kuriuos lėmė agentūros uždarymas ir kiti panašūs turtingų valstybių sprendimai. Pasak tyrėjų, USAID likvidavimas chaotiškai nutraukė daugelio projektų finansavimą jiems dar nepasiekus pabaigos, o tai sutrikdė visuomenės sveikatos ir klimato apsaugos programas dešimtyse besivystančių šalių.
ISGlobal analizė rodo, kad vien šis sprendimas iki šio dešimtmečio pabaigos gali kainuoti daugiau kaip 14 mln. žmonių gyvybių.
„Šie duomenys suteikia balsą milijonams bejėgių žmonių ir parodo milžinišką moralinę kainą, kurią uždeda daugelio lyderių vykdoma politika“, – komentuoja dr. Rajivas J. Shahas.
Pagalba, kuri gelbėjo gyvybes
Tyrėjai primena, kad 2002–2021 m. tarptautinė pagalba sumažino vaikų mirtingumą 39 proc., mirčių nuo ŽIV/AIDS skaičių – 70 proc., o mirties atvejų dėl maliarijos ir nepakankamos mitybos – daugiau kaip perpus.
Nepaisant šių pasiekimų, 2024 m. pasaulinė pagalba smuko pirmą kartą per šešerius metus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozės rodo, kad humanitarinių projektų finansavimas 2024–2025 m. gali sumažėti net iki 18 proc.
„Šie karpymai nėra vien biudžeto sprendimai – tai mirties nuosprendžiai vaikams. Jau dabar uždarome klinikas, maitinimo ir klimato projektus, kurie milijonams žmonių buvo vienintelė viltis“, – teigia organizacijos „Save the Children“ pasaulinių programų direktorė Lisa Wise.
Ekspertų vertinimu, pagalbos mažinimas ne tik nubrauks du dešimtmečius trukusį progresą, bet ir tiesiogiai lems milijonus išvengiamų mirčių. Nors tiksliai įvertinti visą šių sprendimų kainą prireiks laiko, jau dabar akivaizdu, kad tai yra skubus kvietimas veikti.
Dėl šios priežasties Rokfelerio fondas paskelbė, jog iniciatyvos „Build the Shared Future“ rėmuose sieks bendradarbiauti su vyriausybėmis, organizacijomis ir privačiu sektoriumi, kad būtų kuriami šiuolaikiški, skaidrūs ir veiksmingi pagalbos mechanizmai. Pasak fondo, tik taip galima bent iš dalies sumažinti žalą, kurią atnešė staigūs ir drastiški humanitarinės bei vystomosios pagalbos karpymai.
