Didžiausia Europos Parlamento politinė grupė rengia kampaniją, kuria siekiama susilpninti pagrindines ES politikos priemones, skirtas automobilių išmetamo CO2 kiekiui mažinti, rodo pranešėjų matytas pozicijos dokumento projektas.
Centro dešiniosios Europos liaudies partijos reikalavimai prisidėtų prie didėjančio automobilių gamintojų ir nacionalinių vyriausybių spaudimo Briuseliui skubiai padėti sunkumų patiriančiam Europos automobilių gamybos sektoriui.
Partijos dokumente teigiama, kad Europos Sąjungos 2035 metų draudimas parduoti naujus CO2 išmetančius automobilius turėtų būti atšauktas, kad po šios datos būtų galima parduoti vidaus degimo varikliais varomus automobilius, naudojančius biodegalus ir kitus alternatyvius degalus.
Įstatymas taip pat turėtų būti pakeistas, kad būtų remiami hibridiniai automobiliai, kuriuose yra elektros baterija ir vidaus degimo variklis, sakoma projekte. Jame Briuselio prašoma kitais metais atlikti išankstinę 2035 metų politikos peržiūrą, kad būtų galima atlikti šiuos pakeitimus.
Europos automobilių sektorius išgyvena suirutę – tūkstančiai darbo vietų atsidūrė pavojuje, nes jis kovoja su silpna paklausa, Kinijos konkurencija ir mažesniais nei tikėtasi elektromobilių pardavimais. Europos liaudies partija turi didelę politinę įtaką, nes dauguma iš 27 naujosios Europos Komisijos narių, įskaitant pirmininkę Ursulą von der Leyen, taip pat yra iš jos gretų.
Raginimas atidėti griežtesnes 2025 metų CO2 ribas
Europos liaudies partijos parengtame dokumento projekte taip pat teigiama, kad automobilių gamintojai turėtų būti apsaugoti nuo kitais metais įsigaliosiančių griežtesnių automobilių CO2 ribinių verčių poveikio.
„2025 metų riba reiškia, kad pramonei gali grėsti 15 mlrd. eurų baudos, o tai nukreiptų pinigus nuo investicijų“, – antradienį sakė „Renault“ generalinis direktorius Luca de Meo, kuris taip pat vadovauja automobilių gamintojų lobistų grupei ACEA. „Tie, kurie nustatė taisykles, neužtikrino reikiamų rinkos sąlygų, įkrovimo infrastruktūros, stabilių skatinimo sistemų, energijos kainų ir t. t., ir t. t.“, – pridūrė jis.
L. De Meo teigė, kad 2025 metų CO2 ribinės vertės yra neatidėliotinas klausimas, o dėl 2035 metų vidaus degimo variklių uždraudimo dar reikia rasti sprendimą per 10 metų. 2025 m. tikslai yra maždaug 15 proc. mažesni nei 2021 metais, o ekspertai teigia, kad automobilių gamintojai turės parduoti bent 20 proc. visiškai elektrinių transporto priemonių – tuo metu, kai elektromobilių rinka Europoje sustojo ties 14 proc. riba.
Europos liaudies partija pasiūlė 2025 metų ribas atidėti iki 2027 metų arba sušvelninti automobilių gamintojų atitikties apskaitą. Briuselis iki šiol tokiems raginimams priešinosi. Rugsėjį ES klimato kaitos vadovas Wopke Hoekstra teigė, kad klimato taisyklės užtikrina nuspėjamą investicinę aplinką, o daugelis bendrovių informavo ES, kad jos laikosi nustatytų tikslų.
Nuo to laiko sektoriaus bėdos dar labiau paaštrėjo – „Volkswagen“ paskelbė apie planus uždaryti gamyklas Vokietijoje, o dabar automobilių gamintojai ruošiasi galimai muitų bangai, kurią gali sukelti išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Pastaruoju metu Europos liaudies partija sulaukė sėkmės, kai ragino susilpninti ekologinę politiką. Praėjusį mėnesį ES vieneriems metams atidėjo savo svarbų įstatymą dėl kovos su miškų naikinimu, nes Liaudies partija, pramonės atstovai ir vyriausybės, įskaitant Braziliją ir JAV, pasipriešino.
