Pastaruoju metu nerimą kėlė pranešimai apie Kinijos ketinimus riboti retųjų žemių metalų eksportą. Šie metalai yra būtini puslaidininkių gamybai, todėl tokia žinia iš pradžių atrodė grėsminga visai technologijų industrijai. Atrodė, kad tokie gigantai kaip „Apple“, „Samsung“ ar „TSMC“ gali atsidurti sudėtingoje padėtyje.
Vis dėlto situacija pasirodė ne tokia pavojinga, kaip manyta. Nors Kinija įveda naujus leidimų reikalavimus, apribojimai neapima metalų, kurie naudojami pažangiausių lustų gamyboje. Tai reiškia, kad „Apple“ gali būti rami, jos pagrindiniai tiekėjai kol kas nėra paveikti šių sprendimų.
Kinijos naujoji politika vis dėlto kelia klausimų dėl ilgalaikių pasekmių. Ekspertai teigia, kad Pekinas gali siekti didesnės kontrolės pasaulinėje tiekimo grandinėje, ypač ten, kur naudojami svarbiausi ištekliai moderniai elektronikai ir dirbtiniam intelektui.
Kinijos apribojimai ir pasaulio reakcija
Praėjusią savaitę Kinija paskelbė, kad sugriežtins retųjų žemių metalų eksportą ir reikalauja specialių licencijų produktams, pagamintiems iš šių žaliavų. Šalis tiekia apie 90 proc. viso pasaulinio retųjų žemių metalų kiekio, todėl bet koks eksporto ribojimas kelia globalų nerimą.
Tarp šių medžiagų yra ir „samarium“, tai metalas, naudojamas ne tik elektronikoje, bet ir karinei įrangai, pavyzdžiui, „F-35“ naikintuvų ar raketų gamyboje. Vis dėlto, kaip pranešė Taivano ekonomikos ministerija, naujieji apribojimai neapima metalų, reikalingų lustų gamybai. Todėl tokie gamintojai kaip „TSMC“, „Samsung“ ar „SK hynix“ gali tęsti darbą be trikdžių.
„Apple“ kol kas saugi, bet iššūkiai gali dar grįžti
„Apple“ vadovas Timas Cookas gali lengviau atsikvėpti, bent jau šiuo metu Kinijos ribojimai neturės tiesioginės įtakos „iPhone“ ar „Mac“ komponentų tiekimui. Tačiau ekspertai perspėja, kad tai gali būti laikinas palengvėjimas. Jei Pekinas nuspręstų išplėsti ribojimų sąrašą, lustų gamyba vėl atsidurtų pavojuje.
Pasak Kalifornijos universiteto eksperto Jimmy Goodricho, „Kinija žaidžia kietai“ ir tokiais veiksmais gali siekti visiškos kontrolės pasaulinės elektronikos ir dirbtinio intelekto tiekimo grandinėje. Tai reiškia, kad ateityje technologijų kompanijos turės būti dar atsargesnės, planuodamos savo tiekimo strategijas.
JAV ir kitos šalys ieško alternatyvų
Jungtinės Valstijos jau ėmėsi veiksmų, kad sumažintų priklausomybę nuo Kinijos. Pentagonas skiria šimtus milijonų dolerių įmonėms, kurios ieško naujų retųjų žemių šaltinių JAV teritorijoje arba bendradarbiauja su sąjungininkais užsienyje. Šie projektai tampa vis svarbesni geopolitinės įtampos fone.
Kol kas didžiausi lustų gamintojai, pavyzdžiui, „TSMC“, „Samsung“ ir „SK hynix“, nes turi pakankamai išteklių tęsti gamybą, tačiau situacija gali greitai keistis. Nors šį kartą technologijų sektorius išvengė krizės, ši istorija primena, kad pasaulinė tiekimo grandinė vis dar labai priklauso nuo vienos šalies.
Ateities vizija, mažiau priklausomybės nuo Kinijos
Ilgainiui tokios situacijos gali paskatinti pasaulines technologijų įmones kurti tvaresnius tiekimo tinklus. „Apple“, „Nvidia“, „AMD“ ir kiti didieji rinkos dalyviai jau investuoja į gamybos perkėlimą į JAV, Japoniją ar Europą.
Kinijos sprendimas dėl retųjų žemių dar kartą parodė, kaip trapus yra globalus technologijų balansas. Nors šį kartą „Apple“ ir kitos kompanijos išvengė rimtos krizės, ateityje tokios situacijos gali tapti nauja įprasta pasaulinės ekonomikos realybe.
