Ispanijos pietuose esantis „Costa del Sol“ krantas dažniausiai asocijuojasi su saule, šilta jūra, paplūdimio poilsiu bei atsipalaidavimu, tačiau tik ne su rykliais. Būtent todėl didžiulis susidomėjimas ir net panika kilo, kai prie garsaus kurorto Marbeljos pastebėtas milžiniškas jūros plėšrūnas.
Vietiniai ir poilsiautojai netruko išsigąsti, tačiau baimė, pasirodo, buvo nepagrįsta. Kalbos apie matytą gyvūną greitai užtvindė ir ispanų, ir britų žiniasklaidą. Juk šis regionas ypač populiarus tarp britų turistų.
Vandens paviršiuje pasirodžiusi didžiulė nugaros pelekas išgąsdino poilsiautojus, tačiau paaiškėjo, kad tai – saulės ryklys, dar vadinamas ilgapelekiniu ar gigantišku žarliuku.
Šio tipo ryklys nėra plėšrus ir jis minta mažyčiais vandenyno organizmais, kaip ir banginiai. Daugiausia – zooplanktonu, kurį filtruoja atvira burna plaukdamas tiesiai per tankius vandens sluoksnius.
Saulės ryklys nesiveja grobio, jis tiesiog keliauja per vandenį išsižiojęs, o visa smulkmė patenka tiesiai į jo burną. Nepaisant bauginančios išvaizdos, jis visiškai nepavojingas žmogui.
Išskirtinės išvaizdos gigantas – švelnus milžinas
Saulės ryklys yra viena iš didžiausių žuvų Žemėje. Didžiausias žinomas egzempliorius siekė net 12,5 metro ilgio. Nors dažniausiai šie rykliai aptinkami vėsesniuose vandenyse, prie Kanados, Norvegijos ar Didžiosios Britanijos krantų, retkarčiais jie pasirodo ir Viduržemio jūroje.
Visgi prie Marbeljos tokio dydžio ryklys fiksuotas pirmą kartą. Šis jūros gyventojas vadinamas saulės rykliu ne be priežasties. Jis dažnai plaukioja netoli paviršiaus, tarsi mėgaudamasis šiluma.
Ir būtent šitaip dažnai pastebimas, iškyla į viršų su didžiule nugaros peleku, o praplaukęs šalia krantų sukelia tikrą sąmyšį.
Kodėl jo burna tokia milžiniška?
Saulės ryklys turi unikalų bruožą – jo žiaunos atsidaro plačiai ir primena žaliuzes. Kai burna išsižioja, žiaunų angos išsiplečia ir padeda efektyviau filtruoti maistą iš vandens. Šis mechanizmas – tai pagrindinis būdas maitintis, nes saulės ryklys neturi nei dantų grobiui traiškyti, nei greičio jį vytis.
Filtruojant vandenį per žiaunas, specialios ataugos sulaiko planktoną, smulkius vėžiagyvius ar žuvų lervas. Tokiu būdu šis gigantas „valgo“ beveik be pastangų. Tai dar vienas aspektas, priartinantis saulės ryklį prie banginių ir savo dydžiu, ir mitybos strategija.
Kur dar galima sutikti šį jūros milžiną?
Saulės rykliai migruoja. Nors anksčiau dažniau plaukdavo į Šiaurės Afrikos pakrantes, dabar vis dažniau pasirodo Viduržemio jūroje. Specialistai neatmeta galimybės, kad Marbeljos apylinkėse tokie svečiai lankysis ir dažniau, ypač šylant jūros temperatūrai.
Įdomu ir tai, kad šis ryklys yra vienas iš retų, kurie kartais patenka ir į Baltijos jūros vandenis. Tačiau tokių atvejų yra itin mažai.
Ispanijos institucijų perspėjimas
Nepaisant to, kad ryklys nepavojingas, ispanų pareigūnai paragino poilsiautojus laikytis bent 100 metrų atstumo nuo gyvūno. Tai ne dėl baimės ar pavojaus žmonėms, atvirkščiai, tai siekis apsaugoti patį gyvūną.
Ryklių rūšys kaip saulės ryklys yra saugomos, o jų sužalojimas ar žudymas – baudžiamas net iki pusės metų laisvės atėmimo.
Tokie perspėjimai yra priminimas, kad žmogus ne visuomet turi būti dominuojanti jėga gamtoje. Kartais reikia tiesiog atsitraukti ir su pagarba stebėti vieną įspūdingiausių jūros gyvūnų, kurio išvaizda gal ir gąsdina, bet elgsena, ramybė pati.
Ir galbūt artimiausiomis dienomis „Costa del Sol“ lankytojai turės dar vieną progą pamatyti šį neįtikėtiną saulės ryklių šou, tiesiog iš paplūdimio.
