„Wikimedia Foundation“, organizacija, valdanti laisvąją enciklopediją „Wikipedia“, rengiasi rimtai teisinei kovai Londone. Liepos 22 ir 23 dienomis Jungtinės Karalystės Aukštajame teisme bus nagrinėjamas Wikimedia skundas dėl naujojo Jungtinės Karalystės interneto saugumo įstatymo.
Organizacija siekia užginčyti sprendimą, pagal kurį „Wikipedia“ būtų priskirta prie pirmosios kategorijos internetinių paslaugų, skirtų didelėms pelno siekiančioms socialinėms platformoms. Jeigu „Wikimedia“ nepavyktų apsiginti, enciklopedijai tektų taikyti vartotojų tapatybės patvirtinimą.
Tai reikštų, kad daugelis savanorių, kurie prisideda prie turinio kūrimo anonimiškai, turėtų atskleisti savo asmenybę. Tokia prievolė pažeistų svarbiausią „Wikipedia“ principą, tai yra laisvą ir saugią erdvę bendruomenės savanoriams, kurie nori dalintis žiniomis be baimės dėl persekiojimo ar valdžios grėsmių.
Naujos taisyklės grėstų Vikipedijos veiklai
Pirmosios kategorijos paslaugoms būtų leidžiama apriboti nepatvirtintų naudotojų matomumą internete. Tai reiškia, kad „Wikipedia“ galėtų tapti nematoma ar nepasiekiama tiems, kurie neregistruoti vardu ar nepateikę asmens duomenų.
Kadangi enciklopedijos turinį dažniausiai kuria ir taiso būtent nepatvirtinti naudotojai, tokia sistema ženkliai sumažintų turinio kiekį ir kokybę. Be to, „Wikimedia“, kaip ne pelno organizacija, turėtų nukreipti daug lėšų bei darbo jėgos į techninę apsaugą, o ne į turinio gerinimą.
„Wikimedia“ poziciją palaiko dvi žinomos tarptautinės organizacijos „Electronic Frontier Foundation“ ir „ARTICLE 19“. Jos išreiškė susirūpinimą, kad Jungtinės Karalystės interneto saugumo įstatymas kelia grėsmę žodžio laisvei ir interneto vartotojų privatumui ne tik šioje šalyje, bet ir visame pasaulyje.
Šios organizacijos tikina, kad tokie suvaržymai gali sukurti pavojingą precedentą kitoms šalims riboti prieigą prie laisvos informacijos.
Įstatymo tikslas yra apsaugoti vaikus, bet paveiks ir mokslą
Nors įstatymas buvo sukurtas siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo turinio socialiniuose tinkluose ir pornografijos, jis netikėtai paliečia ir tokias platformas kaip „Wikipedia“.
Nors ši enciklopedija nėra socialinis tinklas ir joje paprastai nėra žalingo turinio, tam tikri straipsniai gali apimti jautrias temas, kurios turi edukacinę vertę. Todėl išplėstos taisyklės kelia riziką, kad informaciniai šaltiniai bus traktuojami taip pat kaip pramoginės platformos.
Interneto saugumo įstatymo nuostatos įsigalios jau liepos 25 dieną. Todėl liepos 22 ir 23 dienomis vykstantis svarstymas yra lemiamas.
Jei „Wikipedia“ neteks galimybės veikti pagal dabartinį savanorišką ir atvirą modelį, tai turės didelės įtakos ne tik jos ateičiai, bet ir platesnei laisvosios informacijos sklaidos sistemai. Nuo šio sprendimo priklausys, ar milijonai vartotojų ir toliau galės laisvai prisidėti prie žinių kūrimo anonimiškai ir nevaržomai.
