Elektrinės transporto priemonės galėtų būti transporto ateitimi, tačiau pirmiausia, reikėtų ženkliai pagerinti baterijų ilgaamžiškumą, norint teigti, kad tokie modeliai būtų patvaresni nei vidaus degimo varikliais aprūpinti automobiliai.
Elektromobiliams skirtas baterijas gaminanti bendrovė CATL aktyviai darbuojasi kuriant naujus sprendimus, kurie leistų prailginti įveikiamą atstumą, o taip pat paspartintų ir įkrovimą. Tačiau tai nėra vienintelė Kinijos kompanija, kurianti naujos kartos akumuliatorius, o prie to ženkliai prisideda ir šios šalies vyriausybė.
Kinija stiprina savo siekius pirmauti elektrinių automobilių rinkoje ir dabar skiria papildomus 773 mln. eurų kietojo būvio baterijų kūrimui reikalingiems tyrimams ir plėtrai. Tokiu sprendimu tikimasi dar labiau paspartinti elektromobilių technologinę raidą.
Vyriausybės remiama iniciatyva, kuriai vadovauja tokios pirmaujančios Kinijos bendrovės kaip CATL, BYD, FAW, SAIC, „WeLion“ ir „Geely“, savo mastu ir apimtimi yra precedento neturintis žingsnis. Šios pramonės milžinės bendradarbiaus kuriant naujoviškas kietojo būvio akumuliatorių technologijas, nagrinėjant įvairius metodus, pavyzdžiui, polimerus ir sulfidus.
Šios didelės investicijos rodo, kad Kinija pripažįsta didžiulį kietakūnių akumuliatorių potencialą. Ši technologija, pasižyminti didesniu energijos tankiu, didesne sauga ir mažesnėmis sąnaudomis nei tradiciniai ličio jonų akumuliatoriai, laikoma šventuoju graliu elektromobilių baterijų srityje. Pasaulio šalims vis daugiau investuojant į šią sritį, Kinija nori išlaikyti lyderės pozicijas elektromobilių rinkoje.
Nors 773 mln. eurų investicijos į pagrindinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra didelės, projekto poveikis yra dar didesnis. Tikimasi, kad iniciatyva paskatins tolesnes įmonių investicijas visoje pramonės grandinėje, galinčias sukurti rinką, kurios vertė sieks trilijonus juanių. Šis investicijų augimas gali paskatinti pasaulinį perėjimą prie ekologiškesnio ir tvaresnio vystymosi.
Kinijos gamintojai jau yra žengę pirmuosius žingsnius
Kinijos elektromobilių gamintoja „Nio“ jau įžengė į šią daug žadančią technologiją su 150 kWh pusiau kietojo kūno baterija, kuri buvo panaudota „ET7“ elektriniame sedane. Tačiau didelė šios pažangios technologijos kaina tebėra didelė problema. Vienas iš „Nio“ įkūrėjų ir prezidentas Qin Lihongas teigė, kad akumuliatoriaus paketo kaina prilygsta viso „ET5“ modelio gamybos kaštams.
Pagrindiniai akumuliatorių gamintojai, nepaisydami sąnaudų problemų, tęsia kietojo kūno akumuliatorių tyrimus. Bendrovė „Gotion“ neseniai pristatė visiškai kietojo kūno akumuliatorių „Gemstone“, pasižymintį įspūdingu 350 Wh/kg energijos tankiu. Įmonė planuoja, kad mažos apimties gamyba prasidės 2027 metais, o masinė gamyba numatoma iki 2030 metų.
Kita svarbi baterijų pramonės dalyvė CATL siekia iki 2027 metų pradėti mažos apimties kietojo būvio baterijų gamybą. Bendrovė teigia esanti šios technologijos lyderė, turinti didžiulį kietojo kūno akumuliatorių technologijos inventorių.
