Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Minint „emoticonų“ gimtadienį: kas bendro tarp jų, A. Linkolno ir „emoji“?
Technologijos

Minint „emoticonų“ gimtadienį: kas bendro tarp jų, A. Linkolno ir „emoji“?

Paskelbė Jonas Vainius
2019-09-19, 01:00
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Lygiai prie 37 metus, rugsėjo 19-ąją, buvo sukurti pirmieji emoticonai. Šia proga, technologijų ekspertai primena jų atsiradimo istoriją, paaiškina, kuo jie skiriasi nuo emoji ir atskleidžia mažiau žinomų faktų apie juos.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi 5 įdomybėmis apie emoticonų kilmę ir vartojimą.

Emoticonų kūrėjas – kompiuterių mokslininkas

1982-aisiais kompiuterių mokslininkas ir „Carnegie Mellon“ universiteto Pensilvanijoje profesorius Scottas Fahlmanas sukūrė ir panaudojo pirmuosius emoticonus. Pastebėjęs, kad susirašinėjant dažnai prarandamas kalbėjimo tonas, sunkiau suprasti pajuokavimą ar ironiją, jis savo studentams pasiūlė paprastą ir genialų sprendimą: linksmas ir juokingas žinutes žymėti :–) šypsenėlės ženklu, o rimtas papildyti :–( jaustuko simboliu.

Emocijų žymėjimas S. Fahlmano sukurtais simboliais greitai paplito – pirmiausia jis imtas naudoti universitetuose, po to persikėlė į elektroninio pašto laiškus ir į SMS žinutes, o galiausiai veideliai buvo pradėti naudoti bet kokioje rašytinėje elektroninėje komunikacijoje.

Vėliau buvo pradėtos kurti ir kitos emoticonų variacijos, atvaizduojančios įvairesnes emocijas. Vieni populiariausių ilgą laiką išliko šypsenos, mirksnio, iškišto liežuvio, juoko, nelaimingo ir verkiančio veidelio simboliai.

Kuo su emoticonais susijęs buvęs JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas?

Įdomu tai, kad dar ankstyvesnė galima emoticono apraiška buvo užfiksuota 1862-ųjų rugpjūčio 7 dieną. Numanomas jaustukas buvo pastebėtas buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Abrahamo Linkolno kalbos nuoraše, išspausdintame laikraštyje „The Times“.

Užrašytoje A. Linkolno kalboje tarp sakinių skliausteliuose buvo įrašytas intarpas „plojimai ir juokas“, o po žodžio juokas padėti ženklai buvo panašūs į šiomis dienomis vis dar naudojamą šypsenėlę – „(applause and laughter;)“. Šią smulkią detalę pastebėjo archyvų bendrovėje dirbęs laikraščių specialistas.

Visgi, manoma, kad tokia ženklų seka galėjo būti tik atsitiktinumas arba spausdinimo klaida, o kabliataškio prieš užsidarantį skliaustelį net ir neturėjo būti. Kadangi tyrėjų nuomonės dėl šio atvejo išsiskyrė, oficialiai emoticonų kūrėju buvo pripažintas aukščiau minėtas mokslininkas S. Fahlmanas.

Emoticonas = emocionali ikona

Termino emoticonas sandara labai paprasta – jis sudarytas iš dviejų žodžių junginio „emotional icon“ (liet. Emocionali ikonėlė). Jaustukas taip pavadintas dėl to, jog jis padeda nustatyti autoriaus emocinį toną tekstinėje žinutėje.

Iš skyrybos ženklų, skaičių, raidžių ir numerių sudaryti emoticonai jau daug metų padeda žmonėms bendrauti ir reikšti savo emocijas bei jausmus virtualioje erdvėje. Visgi, juos perskaityti nėra itin patogu – tai daryti reikia šonu. Galbūt dėl to senuosius emoticonus, kuriuos buvome įpratę naudoti elektroniniuose laiškuose ir SMS žinutėse, jau beveik pakeitė naujieji jaustukai emoji.

Emoticonas ir emoji – ne tas pats

Nors emoticonas ir yra emoji pirmtakas – jie nėra tas pats. Pirmieji yra sudaromi tik iš klaviatūroje esančių tradicinių ženklų, o emoji, prieš 20 metų išrasti japono Shigetaka Kurita, yra animuoti: kuriami iš įvairių paveikslėlių, objektų bei simbolių.

Skaičiuojama, kad jau yra sukurta daugiau nei 3 tūkst. skirtingų emoji, o jų kasmet tik daugėja. Vien šiemet prie oficialaus animuotų jaustukų sąrašo buvo pridėta 230 papildomų, pavyzdžiui, česnako, parašiuto, pleistro, kėdės, ledo kubelio, orangutango, žiovaujančio veidelio ir kitos ikonėlės. Šiems animuotiems jaustukams išpopuliarėjus, specialiomis emoji klaviatūromis buvo papildyti ir išmanieji telefonai.

Verta išbandyti

Kartais taikliam atsakymui nebūtinai reikia žodžių – gali užtekti ir originalaus tekstinio emoticono. Nors juos pastaruoju metu naudojame daug rečiau, keletą jų derinių tikrai galima pridėti į savo mėgstamiausių jaustukų ir simbolių sąrašą. Tai padaryti itin lengva – tereikia bet kurį iš apačioje patikusių emoticonų nusikopijuoti ir įklijuoti į norimą susirašinėjimą.

(. ❛ ᴗ ❛.)

(✿◠‿◠)

(ᵔᴥᵔ)

☉_☉

( ͡ᵔ ͜ʖ ͡ᵔ )

。^‿^。

◕‿◕

[̲̅$̲̅(̲̅ιοο̲̅)̲̅$̲̅]

ʕ•ᴥ•ʔ

♥‿♥

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėJonas Vainius
Žurnalistas
Rašau apie technologijas, skaitmeninį pasaulį ir inovacijas, domiuosi IT, dirbtiniu intelektu ir sprendimais, kurie keičia kasdienį gyvenimą. Savo tekstuose siekiu sudėtingas technologijų temas pateikti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų lengvai orientuotis sparčiai besikeičiančioje technologijų aplinkoje.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

degalinė
Lietuva

Ministerija ėmėsi veiksmų: „Orlen Lietuva“ privalo nedelsiant išleisti milžinišką kuro kiekį į rinką

2026-03-19
Įdomybės

Tai, kas nutiko Vilniaus oro uoste, skamba kaip filmas: uošvė pamatė tai, ko neturėjo pamatyti, ir viskas peržengė ribą

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-19
Technologijos

Įspūdingas projektas jūroje: galingiausias pasaulyje kabelių kasimo įrenginys „NKT T3600“ jau JK uoste

Jonas Vainius
2026-03-19
Technologijos

Teismai, socialiniai tinklai ir RAM trūkumas: technologijų sektorius ant pokyčių slenksčio

Jonas Vainius
2026-03-19
Mokslas

Svarbus proveržis altermagnetizmo tyrimuose: mokslininkai išsiaiškino rutenio dioksido paslaptį

Karolis Vaickus
2026-03-19
Ignotas Adomavičius. ELTA / Aurimas Barkauskas
Lietuva

Skandalas kartojasi: Adomavičius vėl įkliuvo, tačiau pokalbis su paslaptingu „pareigūnu“ kelia dar daugiau nerimą keliančių klausimų

2026-03-19

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?