2026 m. sausio 1 dieną savo darbo vietas praras mažiausiai 1 tūkst. dirbančių asmenų, turinčių vidutinę negalią. Dar keli tūkstančiai žmonių su vidutine negalia bus priversti iš darbo rinkos pasitraukti per kitus ateinančius metus, teigia Dirbančių neįgaliųjų asociacija ir organizacijos partneriai.
Drastiškas permainas, susijusias su pažeidžiamų žmonių grupe, lemia LR Vyriausybės planai nebeskirti pakankamo finansavimo Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, kuris turėtų užtikrinti subsidijų tęstinumą įdarbinant asmenis su vidutine negalia.
Dirbančių neįgaliųjų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į šalies ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę, taip pat finansų ir socialinės ir darbo apsaugos ministrus, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Kreipimesi raginama skubiai spręsti susidariusią kritinę situaciją.
„Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, asmenų su negalia darbo vietų subsidijos priemonei mažiausiai reikia 19,9 mln. eurų kasmet, tačiau 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte šios lėšos nenumatytos.
Jeigu šios priemonės finansavimas nebus užtikrintas, labai greitai valstybė susidurs su didesnėmis išlaidomis – tik jau ne dėl darbo vietų išlaikymo, o dėl to, kad reikės remti nedirbančius žmones, teikti jiems socialinę paramą“, – nurodo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
Iš viso nuo valstybės subsidijų jų darbo vietoms Lietuvoje yra priklausomi daugiau nei 5 tūkst. vidutinę negalią turinčių, tačiau sėkmingai darbo rinkoje dalyvaujančių asmenų. Kreipimosi į valstybės institucijas autorių teigimu, ši rėmimo priemonė atsiperka valstybei per mokamus mokesčius, mažesnes ilgalaikio nedarbo ir socialinės paramos išlaidas bei didėjantį įdarbintų asmenų savarankiškumą.
„Darbdaviai nori priimti ir išlaikyti žmones su negalia, tačiau turime pripažinti realybę – jų įdarbinimo kaštai dažniausiai didesni: reikia pritaikyti darbo vietą, skirti daugiau laiko apmokymui, užtikrinti lankstesnį grafiką. Daugybė įmonių šiuos sprendimus jau priėmė, remdamosi aiškia valstybės žinute, kad subsidijų priemonė bus tęstinė.
Kai žmonės jau priimti, investicijos padarytos, o tuomet finansavimas staiga nutraukiamas, tai ne tik kelia riziką dėl tūkstančių asmenų su negalia pasitraukimo iš darbo rinkos, bet ir silpnina pasitikėjimą valstybės užimtumo politika“, – pabrėžia Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu galioja 1035 įdarbinimo subsidijuojant sutartys, kurių terminas baigsis 2025 m. pabaigoje. Greičiausiai visi šie žmonės neteks darbo 2026 m. sausio 1 d.
Iš viso įdarbinimo priemonėje dalyvauja apie 5000 vidutinės negalios darbuotojų, 60–70 proc. iš jų yra vyresni nei 50 metų.
Jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas žmonių su vidutine negalia įdarbinimui, tai gali reikšti augančias socialinės paramos ir nedarbo išlaidas, prarastas investicijas į žmonių su negalia įtrauktį, didėjantį ilgalaikį nedarbą ir ypač skaudžias pasekmes regionams, kur dirba didelė minimos grupės žmonių dalis, teigia kreipimosi į valstybės institucijas autoriai.
