Nors dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ šiuo metu neveikia, Europos Sąjunga siekia oficialiai įtraukti juos į naująjį sankcijų paketą.
Toks žingsnis turėtų atbaidyti bet kokius būsimus investuotojus nuo bendradarbiavimo su Rusija ir dar labiau apriboti Kremliaus finansavimo šaltinius, tarp jų ir prekybą nafta ir dujomis, kurios iki šiol išlieka pagrindiniu Rusijos biudžeto ramsčiu.
Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho Briuselyje paaiškino šį sprendimą. Teigiama, kad net jei dujotiekiai šiuo metu neveikia, jų įtraukimas į sankcijas svarbus dėl ateities tam, kad jokie investuotojai nesvarstytų jų atgaivinimo.
Tai, anot P. Pinho, prevencinė priemonė, kuri siunčia aiškią žinutę: grįžimo prie „Nord Stream“ infrastruktūros nebus.
Daromas spaudimas ir naftos rinkoje
Be dujotiekių, ES ketina peržiūrėti ir kainų ribas rusiškai naftai pasaulinėse rinkose. Dabartinis kainų limitas siekia 60 JAV dolerių už barelį ir buvo nustatytas G7 šalių susitarimu, įskaitant JAV. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad sieks šią ribą sumažinti dar labiau, taip bandydama dar stipriau smogti Rusijos biudžetui.
Nors ES dar nesutarė dėl galutinės naujos kainos ribos, P. Pinho pabrėžė, kad dėl šio klausimo bendrija glaudžiai bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais. Tuo pačiu priminta, jog tai ne šiaip papildomos sankcijos, o atsakas į tai, kad Rusija atmetė ES lyderių gegužės 10 dieną Kijeve išsakytą pasiūlymą dėl laikino ugnies nutraukimo Ukrainoje.
Dujotiekių ateitis – tik teorinė
Po 2022 metų vasario invazijos į Ukrainą Vokietija atsisakė paleisti „Nord Stream 2“ dujotiekį, kuris tuo metu jau buvo pastatytas. O „Nord Stream 1“ dujų tiekimą nutraukė pati Rusija tų pačių metų rugpjūtį.
Abu dujotiekiai vėliau buvo apgadinti sprogimų jūroje, o Danija tik šių metų pradžioje davė leidimą remontuoti vieną NS2 vamzdį, kad būtų išvengta nuotėkio.
P. Pinho priminė, kad dujotiekio valdytoja bendrovė, įsikūrusi Šveicarijoje, visiškai priklauso „Gazprom“. Neseniai įmonė išvengė bankroto, Šveicarijos teismas patvirtino jos susitarimą su kreditoriais dėl restruktūrizacijos.
Tai reiškia, kad tiek NS1, tiek NS2 vis dar teoriškai gali būti atstatyti ar licencijuoti iš naujo. Būtent todėl ES nori teisiškai uždrausti bet kokį jų atgaivinimą, ne tik iš simbolinio, bet ir iš praktinio saugumo sumetimo.
Taikiklyje – Rusijos finansų sektorius
Naujasis sankcijų paketas, jau 18-asis nuo karo pradžios, bus pristatytas artimiausiomis dienomis. Jame, be dujotiekių, numatyti apribojimai ir Rusijos finansų sektoriui, taip pat planuojama išplėsti vadinamąjį juodąjį sąrašą, įtraukiant daugiau Rusijos tanklaivių, kurie naudojami apeinant Vakarų sankcijas.
Šie laivai priklauso vadinamajai „šešėlinei laivybai“, kurios paskirtis padėti Rusijai eksportuoti naftą viršijant oficialią kainų ribą. Tai vienas iš būdų, kuriuo Maskva siekia išlaikyti naftos pinigų srautą.
Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai kitą savaitę ketina formaliai patvirtinti 17-ąjį sankcijų paketą, o 18-asis greičiausiai bus paskelbtas dar šį mėnesį. Tai būtų antrasis paketas, priimtas vadovaujant Lenkijai, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.
Briuselis spaudžia dar labiau
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė pasiūlymą dėl laikino karo veiksmų nutraukimo, ES tuo metu sąmoningai neskubėjo su naujomis sankcijomis, laukdama galimo susitikimo Stambule, kurį pats Putinas pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Tačiau susitikimas taip ir neįvyko, Kremlius vadovas neatvyko. Todėl dabar, kaip teigia EK atstovai, laikas sugrįžti prie spaudimo didinimo.
Europos Komisija siekia ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti ekonominę bei politinę spaudimo taktiką, kad apribotų Rusijos karo finansavimo galimybes ir tuo pačiu pasiųstų aiškų signalą – ES nesitaikstys su agresija, net jei tai reikalauja griežtų ir nepopuliarių sprendimų.
