Žiemą, kai vaismedžiai stovi be lapų, ypač lengva pastebėti jų žievės pažeidimus, įtrūkimus ar ligų požymius. Būtent šiuo metu dažnai išryškėja ir gumoza – pavojinga kaulavaisių medžių būklė, kuri, nors yra natūrali augalo reakcija, gali signalizuoti apie rimtas problemas.
Patyrę sodininkai žino, kad žiema – geriausias metas apžiūrėti vaismedžius. Kai augalai be lapų, lengviau pastebėti kenkėjus, žievės įtrūkimus ir kitus pažeidimus, rodančius ligas. Kaulavaisių medžiams vienas iš būdingų ir nerimą keliančių požymių yra želė pavidalo ištekėjimai ant žievės.
Ant kamieno ar šakų atsirandanti išskyra iš pradžių būna lipni ir minkšta, vėliau sukietėja. Ji paprastai būna gelsvos ar gintarinės spalvos. Ši tiršta, dervingą masę primenanti medžiaga vadinama gumaza ir yra natūrali augalo gynybinė reakcija. Pats reiškinys nėra liga, tačiau dažnai būna ligų pasekmė.
Gumozą gali sukelti ne tik įvairios infekcijos (bakterinis vėžys, rudasis puvinys, leukostomozė ir kt.), bet ir kenkėjų pažeidimai, šalčio sukelti žievės įtrūkimai ar netaisyklingai padaryti pjūviai po genėjimo.
Dažniausiai gumoza pažeidžia šiuos kaulavaisių medžius:
- slyvas,
- vyšnias,
- trešnes,
- persikus,
- abrikosus.
Kaip atpažinti kaulavaisių medžių gumozą?
Gumozos, kad ir kokia būtų jos priežastis, ignoruoti nereikėtų. Sunkiais atvejais ji gali visiškai nualinti ar net pražudyti medį, susilpnina jo atsparumą šalčiui ir aiškiai pablogina derėjimą. Jei siekiame kasmet džiaugtis gausiu derliumi, būtina išmokti kuo anksčiau atpažinti gumozą.
Pagrindinis gumozos požymis – ant žievės, kamieno ar šakų atsirandantys tirštos, klampios, želė pavidalo medžiagos ištekėjimai medaus ar gintaro spalvos. Jie dažniausiai susidaro tose vietose, kur žievė buvo pažeista: pjūvio vietose po genėjimo, lūžio vietose, įtrūkus žievei nuo šalčio ar mechaninio sužalojimo.
Gumozą neretai lydi ir kiti simptomai: šakų džiūvimas, lapų dėmėtumas, audinių žuvimas (nekrozė). Pažeistas medis auga lėčiau, skurdžiau žydi ir dera, vaisiai būna smulkesni, deformuoti ir dažnai anksti nukrenta.
Kaip išvengti ir gydyti kaulavaisių medžių gumozą?
Nuo pavojingos kaulavaisių medžių gumozos galima apsisaugoti keliais paprastais, tačiau labai svarbiais būdais. Viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių – kamienų balinimas, kuris padeda apsaugoti žievę nuo didelių temperatūros svyravimų ir mažina žievės įtrūkimų riziką.
Didelę reikšmę turi ir subalansuotas, saikingas tręšimas, pritaikytas konkrečiam augalui ir metų laikui. Pertręšti medžiai būna jautresni ligoms ir šalčiui. Taip pat labai svarbūs laiku atliekami purškimai ir taisyklingas genėjimas. Kaulavaisių medžius geriausia genėti vasarą, sausą, šiltą dieną, kai žaizdos greičiau užsitraukia.
Labai svarbu naudoti tik dezinfekuotus, švarius įrankius, kad į pjūvio vietas nebūtų perneštos ligų sukėlėjų sporos ar bakterijos.
Gumoza dažniausiai pastebima žiemą. Pradėti ją šalinti reikėtų iš karto, nelaukiant pavasario. Rekomenduojama laikytis šių žingsnių:
- Gumozės pašalinimas. Pažeistas žievės vietas, kuriose kaupiasi derva, reikia kruopščiai išvalyti. Naudojant aštrų, švarų peilį, guma švelniai nugramdoma iki sveikų, nepažeistų audinių.
- Žaizdų apsauga. Išvalytas vietas būtina iš karto padengti sodo tepalu arba vandens pagrindo dažais, į kuriuos įmaišyta vario pagrindo fungicido (apie 20 ml preparato 1 litrui dažų). Taip žaizdos apsaugomos nuo infekcijų ir šalčio.
- Genėjimas. Jei medis smarkiai pažeistas ar ištisos šakos džiūsta, jas reikia visiškai pašalinti. Pjūvio vietas taip pat būtina padengti sodo tepalu arba fungicidu praturtintais dažais.
- Purškimas. Anksti pavasarį, dažniausiai kovą ar balandžio pradžioje, rekomenduojama atlikti profilaktinį purškimą vario preparatais, laikantis gamintojo nurodymų. Tai padeda sustabdyti ir užkirsti kelią grybinėms bei bakterinėms infekcijoms.
Gumozės pažeistas kaulavaisis medis būna susilpnėjęs, todėl ypač svarbi tolimesnė priežiūra ir stiprinimas. Verta pasirūpinti reguliariu laistymu sausros metu, dirvos mulčiavimu (kad būtų išsaugota drėgmė ir pagerinta dirvos struktūra) bei tinkamu tręšimu. Taip labai padidinama tikimybė, kad per kelis sezonus medis atsigaus ir vėl džiugins gausiu, kokybišku derliumi.
