Ilgą laiką laikytas paslaptingiausia pasaulio knyga, XV amžiaus pradžia datuojamas Voiničiaus rankraštis yra pripildytas nežinoma rašysena ir keistomis iliustracijomis: augalais, astrologinėmis diagramomis, pilimis ir žmonių figūromis.
Nepaisant ilgus metus trunkančių tyrimų, mokslininkams iki šiol nepavyko įtikinamai paaiškinti, kas šį rankraštį parašė, apie ką jame kalbama ir ar jo tekstas apskritai turi kokią nors prasmę.
Naujausias tyrimas taip pat nepretenduoja galutinai įminti šios mįslės, tačiau parodo, kad rankraštis galėjo būti sukurtas naudojant šifrą, kuris buvo visiškai įmanomas to meto viduramžių technologijomis. Šį darbą atliko mokslo žurnalistas Maiklas Greškas.
Tyrimo metu pasiūlytas metodas gavo „Naibbe šifro“ pavadinimą – jis kilo iš viduramžių Italijos kortų žaidimo. Vietoje to, kad bandytų iššifruoti Voiničiaus tekstą, šis metodas veikia priešinga kryptimi: paima įprastą lotynišką ar itališką tekstą ir paverčia jį glifų sekomis, labai primenančiomis Voiničiaus rankraščio rašmenis.
Tokį rezultatą pavyksta pasiekti skaidant ištisinį tekstą į trumpas raidžių grupes ir vėliau jas pakeičiant pagal struktūrizuotas lenteles. Į procesą įvedami atsitiktinumo elementai, naudojant kauliukus ar žaidimų kortas – priemones, kurios XV amžiaus Europoje buvo plačiai paplitusios.
Naujas tyrimas leidžia manyti, kad paslaptingasis Voiničiaus rankraštis gali būti viduramžių šifras.
Pritaikius Naibbe šifrą įvairiems tekstų pavyzdžiams, gauti rezultatai atitinka daugelį pagrindinių Voiničiaus rankraščio ypatybių: simbolių dažnį, tipišką „žodžių“ ilgį ir tam tikrus pozicinius dėsningumus, kurie jau seniai glumina tyrėjus.
Dar daugiau – šis metodas išsaugo dalį pirminės kalbinės struktūros trumpų raidžių sekų pavidalu, nors nė vienas glifas nuosekliai neatitinka jokios konkrečios pradinio teksto raidės.
Rezultatai rodo, kad jau seniai aptarinėjama „šifro hipotezė“ išlieka pagrįsta. Tuo pačiu tyrimas leidžia tiksliau įsivaizduoti, kaip toks šifras galėjo atrodyti: bet kuri reali sistema, slypinti Voiničiaus rankraščio užnugaryje, turėjo būti labai sudėtinga ir visiškai nepanaši į įprastus paprastos pakaitos šifrus.
Tyrimas taip pat neatmeta ir kitų galimų aiškinimų: esą tekstas gali būti nežinoma kalba, iki šiol nežinoma sistema arba netgi itin sudėtinga klastotė.
Anksčiau buvo skelbta, kad mokslininkai įvardijo septynias senovines kalbas, kurios iki šiol nėra iššifruotos. Jie pabrėžė, kad pagrindinis veiksnys, leidžiantis iššifruoti kalbą, – galimybė ją priskirti kuriai nors žinomai kalbų šeimai. Būtent šios septynios kalbos nepriskiriamos jokiai žinomai kalbinei sistemai.
