Astronomai užfiksavo visišką didžiausio 2025 metais susiformavusio Saulės dėmių darinio išnykimą nuo Žemės matomame Saulės paviršiuje. Saulės astronomijos laboratorijos mokslininkų teigimu, iš milžiniško aktyviųjų regionų komplekso, pažymėto indeksais 4294–4298 ir stebėto pastaruosius du mėnesius, nebeliko nė pėdsako – šioje zonoje virš horizonto pakilusi Saulė pasirodė visiškai „švari“.
Ypatingą dėmesį šis kompleksas patraukė gruodį, kai jo aktyvumas buvo siejamas su tarpžvaigždinio objekto 3I/ATLAS praskridimu. Gruodžio 10 dieną instituto specialistai net paskelbė specialų įspėjimą apie kritinį stebėjimų momentą, o tai sukėlė didelę diskusijų bangą ir paskatino įvairias sąmokslo teorijas.
Tuo metu dėmių grupė, vaizdžiai tariant, atsidūrė kometos atžvilgiu „tiesioginėje naikinamojo smūgio linijoje“. Buvo tikimasi, kad milžiniška aktyviojo centro energija suduos galingą impulsą objektui ir galbūt pakeis jo struktūrą. Tačiau, priešingai nei prognozuota, realus aktyvumas pasirodė stebėtinai menkas.
„Prietaisai užfiksavo tik vieną X1.1 klasės žybsnį, kuris artimas minimaliam aukščiausios klasės lygiui, ir aštuonis vidutinio M lygio žybsnius“, – pažymi tyrėjai.
Šie rodikliai neatitiko nei rekordinio komplekso dydžio, nei apskaičiuotos jame sukauptos energijos. Galiausiai reikšmingo poveikio 3I/ATLAS neįvyko, o scenarijus, siejęs praskridimą su griaunamaisiais Saulės medžiagos išmetimais, nepasitvirtino.
25-ojo ciklo mįslė
Astrofizikai išnykusį 4294–4298 kompleksą vadina vienu keisčiausių reiškinių dabartiniame Saulės cikle. Lapkričio pabaigoje pasirodžiusi grupė pasižymėjo neįprastomis savybėmis. Atskirų jos struktūrų dydis kelis kartus viršijo Žemės skersmenį, o bendras plotas piko metu siekė 2300 vienetų (milijoninių Saulės pusrutulio dalių). Tai – vienas didžiausių rodiklių per visą stebėjimų istoriją.
Nors kompleksas buvo milžiniškas, per visą jo egzistavimo laiką jame neužfiksuota reiškinių, galėjusių sukelti rimtus kosminius sutrikimus. Palyginimui, kaimyninis aktyvusis regionas 4341, kurio plotas buvo penkis kartus mažesnis, praėjusią savaitę tapo planetinio masto radiacinės audros šaltiniu ir sukėlė galingiausią per pastarąjį dešimtmetį protonų srautą.
Paprastai dėmių skaičiaus mažėjimą lydi žybsniai, tačiau šį kartą procesas vyko neįprastai tyliai. Milžiniška magnetinė energija, panašu, buvo tiesiog „sugerta“ Saulės vidinių procesų ir neišsiveržė į išorę.
