Greitas ir sotus maistas daugeliui jūsų tapo kasdienybės dalimi. Kai trūksta laiko, o norisi greito skonio malonumo, ranka dažnai pati tiesiasi link gruzdintų bulvyčių, kebabo ar mėsainio. Šie patiekalai atrodo nekalti, sotūs ir netgi pažįstami nuo vaikystės, todėl retas susimąsto, kas iš tikrųjų slypi jų sudėtyje.
Vis dėlto mitybos specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad būtent tokie kasdieniai pasirinkimai ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Nors vienkartinis pasimėgavimas greitu maistu tragedijos nesukelia, reguliarus vartojimas keičia organizmo veiklą, skatina uždegiminius procesus ir didina įvairių ligų riziką.
Apie vienus nesveikiausių, bet kartu ir populiariausių patiekalų pasakoja mitybos specialistas Paulius Paulauskas. Jis paaiškina, kokių medžiagų šiuose patiekaluose gausu, kodėl jie tokie pavojingi ir kaip jūs galite pasigaminti gerokai sveikesnes alternatyvas namuose.
Gruzdintos bulvytės, kurios suteikia tik tuščias kalorijas
Gruzdintos bulvytės jums gali atrodyti kaip nekaltas užkandis ar garnyras, tačiau mitybos specialistas pabrėžia, kad tai vienas prasčiausių pasirinkimų organizmui. Nors jos traškios ir skanios, realios naudos sveikatai beveik neturi.
Pasak specialisto, gruzdintos bulvytės iš esmės yra tuščios kalorijos. Jūs gaunate skonį, daug energijos, bet beveik jokios maistinės vertės. Jose gausu sočiųjų riebalų ir druskos, o vitaminų, skaidulų ar kitų naudingų medžiagų kiekis yra minimalus. Tokie patiekalai greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, bet sotumo jausmas ilgai netrunka.
Dar viena rimta problema yra aliejus, kuriame bulvytės kepamos. Dažnai tas pats aliejus naudojamas daugybei porcijų, todėl jame kaupiasi transriebalai. Šios medžiagos yra siejamos su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, uždegiminiais procesais ir blogojo cholesterolio augimu.
Jeigu jūs vis dėlto negalite atsisakyti bulvyčių, specialistas siūlo ieškoti alternatyvų. Bulves galima supjaustyti ir kepti orkaitėje arba karšto oro gruzdintuvėje. Tokiu būdu sunaudosite gerokai mažiau riebalų, sumažinsite kalorijų kiekį ir vis tiek mėgausitės pažįstamu skoniu.
Kebabai, kurie slepia druskos ir riebalų perteklių
Kebabai daugeliui jūsų atrodo kaip sotus ir netgi subalansuotas patiekalas. Juk jame yra mėsos, daržovių ir tortilija, kuri vizualiai primena visavertį valgį. Tačiau mitybos specialistas perspėja, kad realybė dažnai yra visai kitokia.
Didelė dalis kebabų pasižymi itin dideliu sočiųjų riebalų kiekiu, o kai kuriais atvejais juose galima rasti ir transriebalų. Be to, vienas kebabas gali turėti net visą rekomenduojamą paros druskos normą, kuri siekia apie penkis gramus. Toks druskos kiekis apkrauna inkstus, didina kraujospūdį ir ilgainiui gali prisidėti prie širdies ligų vystymosi.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį į skonio stipriklius, kurie dažnai naudojami greito maisto gamyboje. Tokios medžiagos ne tik didina apetitą, bet ir skatina norą tą patį maistą rinktis vis dažniau. Taip formuojasi savotiška priklausomybė, kai organizmas ima reikalauti to paties skonio.
Jeigu jūs mėgstate kebabus, specialistas ragina juos gamintis namuose. Tokiu atveju galite rinktis liesesnę mėsą, pavyzdžiui vištieną ar kalakutieną, naudoti pilno grūdo tortiliją, pasiruošti padažą su graikišku jogurtu ir dėti daugiau šviežių daržovių. Toks kebabas bus kur kas palankesnis jūsų sveikatai.
Mėsainiai, kurie greitai viršija dienos kalorijų normą
Mėsainiai taip pat yra vienas mėgstamiausių jūsų pasirinkimų, ypač kai norisi sotaus ir greito patiekalo. Tačiau mitybos specialistas paaiškina, kad greito maisto restoranuose parduodami mėsainiai dažniausiai pasižymi itin dideliu kaloringumu.
Viename mėsainyje gali būti nuo keturių šimtų iki tūkstančio kalorijų. Kartu su jomis jūs gaunate daug riebalų, ypač sočiųjų, ir nemažą druskos kiekį. Baltymų, nors jie ir yra mėsos pagrindas, dažnai nėra tiek daug, kiek tikitės.
Situacija dar labiau pablogėja, kai mėsainis valgomas su gruzdintomis bulvytėmis ir užgeriamas saldžiu gėrimu. Tokiu atveju jūs suvartojate didžiulį kiekį tuščių kalorijų, kurios nesuteikia ilgalaikio sotumo ir skatina uždegiminius procesus organizme.
Specialistas pabrėžia, kad mėsainis kartais nėra tragedija, tačiau jei toks maistas tampa savaitine ar dar dažnesne rutina, ilgalaikėje perspektyvoje tai gali neigiamai paveikti sveikatą. Didėja nutukimo rizika, formuojasi blogi mitybos įpročiai ir silpnėja organizmo gebėjimas reguliuoti apetitą.
Kodėl verta rinktis namuose gamintą maistą
Paulius Paulauskas ragina jus dažniau gamintis namuose, net jei tai tas pats mėsainis ar kebabas. Gamindami patys jūs aiškiai matote, kokius produktus naudojate, galite kontroliuoti druskos, riebalų ir padažų kiekį.
Net ir namuose ruošiant šiuos patiekalus svarbu nepersistengti su sūriu ar riebiu padažu. Tačiau net ir tokie smulkūs pokyčiai gali turėti didelę reikšmę jūsų savijautai, energijos lygiui ir bendrai sveikatai.
Galiausiai specialistas primena, kad svarbiausia yra ne visiškai atsisakyti mėgstamo maisto, o išmokti jį valgyti sąmoningai. Kai jūs suprantate, kas slypi lėkštėje, sprendimus priimate ne iš įpročio, o galvodami apie savo organizmą ir ilgalaikę gerovę.
