Trišalės tarybos posėdyje antradienį Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė pristatys siūlymus dėl naujos minimalios mėnesinės algos (MMA) skaičiavimo formulės, kurią būtų galima taikyti nustant kitų metų minimalią algą.
Anot darbdavių atstovės, siūlymo esmė – neįtraukti ateinančių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo.
„Aprašyme yra parašyta, kad MMA nustatymo metu yra įvertinamas prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis. Kaip ir viskas atrodo gerai, bet kai einu į detales ir žiūriu, kaip skaičiavimas vyksta, mane nustebino vienas skaičius“, – Eltai teigė A. Maldutytė.
„(Kai – ELTA) mes prognozuojame, kokia 2027 m. sausio 1 d. turėtų būti MMA, mes imame praeitų metų vidutinį darbo užmokestį, minusuojame priedus, premijas (…), tada pridedame prognozuojamą šių metų augimą (…). Tačiau, pasirodo, dabartinėje formulėje prideda ir visų kitų metų prognozuojamą augimą, kas, mano požiūriu, yra visiškai nelogiška“, – tęsė konfederacijos prezidentė.
Jos teigimu, pridedant dar ir ateinančių metų augimą, VDU augimas yra iššaukiamas priverstinai, o ne pagal rinkos situaciją.
„Jeigu aš į priekį uždedu augimą, tai jis skatina dar didesnį augimą. MMA išeina nenatūrali. (…) Pakeli anksčiau algą nei ji realiai, pagal rinką, numatoma, kad kils“, – sakė A. Maldutytė.
Be to, nuo 2017 m. įtvirtinta, jog MMA ir VDU santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis.
Pasak A. Maldutytės, siūloma palikti tą patį intervalą, tačiau nuo šiol vertinti bendrą ES vidurkį.
„Mes siūlytume dabar jau atsitraukti nuo jų, nes mes nesame paskutinėse vietose Europos Sąjungoje, o imti tiesiog Europos Sąjungos vidurkį. Mums atrodo, kad tai būtų labiau teisinga, bet mes jokiu būdu neatsisakome to intervalo“, – teigė ji.
Be to, anot A. Maldutytės, Lietuvos darbdavių konfederacija siūlo įvertinti, ar MMA formulė atitinka ekonominę situaciją, darbo našumą bei konkurencingumą.
„Dar yra šiek tiek diskusijų iš kolegų, kad reikėtų kažkokiu būdu pagalvoti apie našumo dedamąją, kaip ji galėtų atsidurti. Tikrai neramina tie skaičiai, kaip lėtai auga našumas, o kaip greitai auga alga, dėl ko ir konkurencingumas mažėja“, – komentavo ji.
Verslo atstovas: esama formulė – pakankamai atgyvenęs mechanizmas
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, dabartinė formulė yra atgyvenusi ir neatitinka atlyginimo augimo šalyje tendencijų.
„Mano įsivaizdavimu, tai yra pakankamai atgyvenęs mechanizmas, nes, kai mes sutarėme dėl tos formulės, Lietuva buvo bene mažiausiai kelianti (minimalią algą – ELTA) ir ji buvo bene mažiausia Europoje. Tuo metu mes pasilygiavome į turtingiausias šalis ir dėl to per pastaruosius 5–7 metus mūsų atlyginimų kilimas buvo sparčiausias Europoje. Dėl to dabar turėti mechaninę formulę, kuri vis lygiuojasi į turtingiausias šalis, tampa pavojinga“, – Eltai teigė jis.
Anot A. Romanovskio, nors nėra abejonių, kad MMA turi būti keliama, šiuo metu kėlimas turėtų būti ženkliai lėtesnis, antraip infliacija gali augti dar labiau.
„(MMA kėlimas turėtų būti – ELTA) gerokai nuosaikesnis. Mes matome, nedarbo rodikliai kyla, mes turime geopolitinį neapibrėžtumą, infliacijos grėsmę, išimtus pinigus iš antros pakopos, kuri irgi užsukinės infliacijos spiralę. Dėl to valstybė savo politiniais sprendimais neturi prisidėti prie infliacijos didinimo, kada viena ranka duoda, o kita ranka infliacija suėda žmonių pajamas“, – sakė jis.
„Nėra diskusijos, ar MMA turi didėti. Tikriausiai, abejotina, kad bus laikotarpis, kai MMA nekils. Yra klausimas, ar tas kilimas dviženklis, ar vienaženklis“, – aiškino verslo atstovas.
LVK prezidento teigimu, darbdaviai tikisi, jog MMA kėlimas bus grindžiamas ekonominiais, o ne politiniais sprendimais.
„Iš mūsų, kaip darbdavio, perspektyvos, didžiausia baimė yra tai, kad MMA didinimas dažnu atveju yra labiau politinis, o ne ekonominis sprendimas. Mes turime sutikti, kad MMA nustatymas yra tam tikras mokesčio nustatymas, nes tai yra prievolė darbdaviui mokėti tam tikrą atlyginimą“, – pažymėjo A. Romanovskis.
„Kaip ir visi mokesčiai arba viskas, ką politikai politiniais sprendimais turi galimybę padalinti, nesivadovaujant ekonominiais argumentais, o politiniais, mes matome kaip riziką. Tai parodo paskutinis MMA pakilimas, kai Lietuvos bankas, kaip nepriklausoma institucija, siūlė scenarijus ir siūlė pasirinkti nuosaikesnį MMA kilimą, o buvo pasirinktas staigesnis“, – pridūrė jis.
Šiuo metu, pasak LVK prezidento, verslui sudėtinga vytis spartų MMA augimą.
„Labai staigus atlyginimų kėlimas tiesiogiai implikuoja ir infliaciją, kita vertus, jis duoda ir spaudimą darbdaviams, kurie nepajėgūs skubėti su tokiu tempu, ypatingai regionuose“, – sakė jis.
A. Romanovskiui pritarė ir darbdavių atstovė, pasak jos, verslas nesugeba taip greitai prisitaikyti prie esamų MMA augimo tempų.
„Per paskutinius penkerius metus MMA mūsų augo jau 80 proc. – tempai yra tikrai žvėriški. Tikrai nelengva tam verslui adaptuotis, ypač smulkiam ir vidutiniam, turbūt ir didesnėms gamybinėms įmonėms tą konkurencingumą išlaikyti kai kur tampa jau labai dideliu iššūkiu. Mes matome, kad kai kurie verslai jau ir užsidaro, nes negali atlaikyti to tempo“, – antrino A. Maldutytė.
Profesinės sąjungos: turime visai gerą formulės variantą
Savo ruožtu laikinai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas einanti Dalia Jakutavičė sakė, kad dabartinė formulė veikia puikiai. Vis tik ji neatmetė, kad aptarus naują formulės variantą ir gavus teigiamą Lietuvos banko (LB) išvadą būtų galima svarstyti pokyčius.
„Mes matome, kad ta formulė kol kas puikiai veikia ir Lietuvos banko specialistai lygiai taip pat patvirtina, kad ji veikia puikiai ir atspindi ekonominę sveikatą“, – Eltai teigė ji.
„Profesinės sąjungos kol kas laikomės tos nuomonės, kad mes turime visai gerą formulės variantą ir ekonomikai tai nekenkia. Nebent gausime naują formulę su naujais paskaičiavimais, gausime ir Lietuvos banko analitikų paskaičiavimus, kad ji galėtų būti tobulesnė, tada žiūrėsime. Kol kas mes linkę pasilikti prie to, ką turime“, – komentavo konfederacijos atstovė.
Tačiau, anot jos, MMA yra nustatyto 45 ir 50 proc. intervalo ribose, todėl nėra pagrindo susirūpinti.
„Kai mes taikome tarp 45 ir 50 proc., ką mes beskaičiuotume, mes turėtume pataikyti į tą intervalą. Kai mes užsiprognozuojame ir bijome, kad labai viršysime, tai faktas visada rodo, kad mes nepataikome – visada būdavome žemiau 44 proc. ir tik visai neseniai perkopėme 45 proc. ribą“, – aiškino D. Jakutavičė.
„Darbdaviai jau ne vienerius metus turi pasiūlymų, kaip keisti, kad nereikėtų didinti MMA, bet kažkaip niekad iki labai konkrečių pasiūlymų mes dar nebuvome priėję, tai galbūt šįkart pasiūlys kažką konkretesnio ir mes turėsime medžiagą konkretiems paskaičiavimams, kaip galėtų būti“, – pridūrė ji.
Tuo metu Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas sakė, kad formulė turėtų išlikti, nes kainos ir taip auga.
„Aišku, bus papildomų duomenų, žiūrėsime, bet dabar mūsų nuomonė yra ta pati, kaip buvo anksčiau, kad ta formulė turi likti, kuri buvo sutarta, suderinta šalių. Reikia jos laikytis“ , – Eltai komentavo jis.
„Principe, iki galo ta formulė taip ir nebuvo įdiegta. Šiek tiek didindavo mažiau negu turi būti pagal formulę, bet ji suderinta ir jos reikia laikytis. Infliacija tikrai yra didelė ir panašiai, turi būti kompensuojama žmonėms“, – teigė A. Dambrauskas.
Jo teigimu, vertinant MMA augimo tempą, reikia atsižvelgti į kainų didėjimą.
„Dabar staigumas yra ir infliacijoje. Matosi, kiek pakilo maisto kainos, jaučiasi iškart nuėjus į parduotuvę – tai, kaip pasakyti tiems žmonėms ir jų pilvams, kad jūs dabar palaukite, po truputį pratintis? Turi būti taip, kaip turi būti. Žiūrėsime, klausysime kontrargumentų, bet aš manau, kad turi išlikti tokia formulė“, – aiškino jis.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodė, kad diskutuojant dėl kitų metų MMA bus ieškoma geriausio sprendimo.
„Šiuo metu ministerijos pozicija yra išklausyti socialinius partnerius ir ieškoti palankiausio sprendimo“, – Eltai komentavo institucija.
MMA šiemet siekia 1153 eurus „ant popieriaus“ – augo 11,1 proc., tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
