Kartais viskas, ko reikia vakarienei, tai lėkštė kvapnių kotletų, kuriuos kadaise kepė močiutė. Kiekvienas turime tą vieną skonį, kuris grąžina į vaikystę. Ir šie – būtent tokie. Tik ne viskas taip paprasta, nes receptas slepia vieną netikėtą dalyką, dėl kurio šie kotletai yra ne tik kitokie, bet ir gerokai skanesni.
Šie kotletai, visada kvepėjo kažkaip ypatingai. Nors iš pažiūros, atrodo, paprasti maltiniai, jų skonis buvo gerokai turtingesnis nei įprastų. Vieną dieną išgirdus, kad į vidų dedamas silkės gabaliukai – nesinorėjo tikėti. Bet tai paaiškino viską.
Silkė, atrodytų, keistas priedas prie maltos mėsos. Tačiau būtent ji suteikia tą gilų skonio foną, kurio negali sukurti vien druska ar pipirai. Ir svarbiausia – šių kotletų nereikia nė gardinti ypatingais prieskoniais. Jie kalba patys už save.
Kotletai su silke – močiutės išbandytas skonis, kuris išliko iki šių dienų
Tradiciniuose receptuose dažniausiai naudojama tik kiauliena. Tačiau šioje versijoje – pusė kiaulienos, pusė jautienos ir viena silkės filė. Tokia trijulė sukuria labai švelnią tekstūrą ir išraiškingą skonį. Prie to prisideda ir senas geras būdas – naudoti sudžiūvusią bandelę ar batono kriaukšlę, o ne šviežią duoną.
Kad silkė nesutrikdytų skonio balanso, ją reikia pamirkyti piene per naktį. Tai ištraukia perteklių druskos, o skonis lieka subtilus. Svarbu – nepadauginkite druskos. Silkė jau savaime jos turi, tad jei įbersite įprastą kiekį, gali būti per sūru. Geriausia masę paskanauti prieš kepimą (arba kepti bandomąjį kotletą).
Jums reikės:
- 200 g kiaulienos;
- 200 g jautienos;;
- 1 silkės filė;
- 1 svogūno;
- 1 kiaušinio;
- 1 sudžiūvusios bandelės
- 2 stiklinės pieno
- druskos ir pipirų
- džiūvėsėlių
- riebalų kepimui
Silkę įdėkite į dubenį su pienu ir laikykite šaldytuve per naktį. Kitą dieną nupilkite, smulkiai supjaustykite. Sumalkite kiaulieną su jautiena. Bandelę užpilkite pienu, palikite 10-15 minučių. Svogūną apkepkite riebaluose iki lengvo auksinio atspalvio.
Visus ingredientus – mėsą, žuvį, bandelę, svogūną – sudėkite į dubenį. Įmuškite kiaušinį, berkite pipirus, tik šiek tiek druskos. Viską gerai sumaišykite ir formuokite kotletus. Apvoliokite džiūvėsėliuose ir kepkite ant karštų taukų iki apskrudimo.
Su kuo valgyti ir kaip patiekti?
Močiutė visada sakydavo – prie šių kotletų tinka ne viskas. Geriausiai dera virtos bulvės ir tarkuoti burokėliai. Taip pat puikiai tinka raugintų kopūstų salotos, tarkuota morka su obuoliu.
Šie kotletai ne tik išskirtinio skonio – jie išsaugo tai, kas buvo įprasta seniau. Mažiau prieskonių, daugiau natūralių skonių. O jei pabandysite vieną kartą – tikėtina, kad prie įprastų maltinių nebenorėsite grįžti.
